Kloakiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Monotremata
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)
Trumpasnapė echidna (Tachyglossus aculeatus)

Ančiasnapis (Ornithorhynchus anatinus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Kloakiniai
(Wikispecies-logo.svg Monotremata)

Kloakiniai (lot. Monotremata) – žinduolių (Mammalia) būrys. Vieninteliai deda kiaušinius, o jauniklius maitina pienu. Kloakinių kūno temperatūra žemesnė, nei placentinių ar sterblinių. Kloakiniai yra vieni iš nedaugelio elektrorecepcija pasižyminčių žinduolių.

Klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinduoliams kloakiniai priskirti todėl, kad turi pieno liaukas (be spenių) ir kailį – daug žinduoliams skiriamų požymių neturi. Kloakiniais (lot. monotremata – viena anga) pavadinti dėl kloakos – bendros virškinimo, šlapimo ir dauginimosi sistemų ertmės.

Kloakiniams priklauso ančiasnapiai ir echidnos. Šiuo metu gyvena tik viena ančiasnapių rūšis. Echidnos skirstomos į 2 rūšis ir 8 porūšius. Keturi porūšiai gyvena tropiniuose Naujosios Gvinėjos kalnų miškuose. Nors turi spyglius, bet ežiams echidnos negiminingos.

Kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ir kloakinių, ir placentinių žinduolių protėviai buvo tie patys. Nuo pagrindinės atšakos, kaip manoma, kloakiniai atsiskyrė prieš 200 mln. metų. Dabartinė jų išvaizda tokia pat, kaip ir prieš 15 mln. metų.

Fiziologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kloakinių patelės dauginimosi organai

Kloakinių medžiagų apykaitos norma pagal žinduolių standartus yra labai žema. Ančiasnapio vidutinė kūno temperatūra - 31 °C, palyginimui, sterblinių - 35 °C, o placentinių žinduolių - 37 °C.[1][2] Remiantis tyrimais, manoma, kad tokia kūno temperatūra buvo laipsniškas prisitaikymas prie atšiaurių ribinių aplinkos nišų, kuriuose sugebėjo išgyventi keletas egzistuojančių monoterminių rūšių.[3][4]

Kloakinių piene yra gausu antibakterinio baltymo, kurio nėra kituose žinduoliuose, manoma, jog jis galbūt kompensuoja pieno suvartojimo būdą, kai yra nenaudojami speneliai.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Thermal Biology of the Platypus“. Davidson College. 1999. Suarchyvuotas originalas March 6, 2012. Nuoroda tikrinta 2006-09-14. 
  2. „Control Systems Part 2“ (PDF). Nuoroda tikrinta 6 July 2016. 
  3. J.M. Watson and J.A.M. Graves. „Monotreme Cell-Cycles and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology, 36 (5), 573–584 (1988). DOI:10.1071/ZO9880573. 
  4. T.J. Dawson, T.R. Grant and D. Fanning. „Standard Metabolism of Monotremes and the Evolution of Homeothermy“. Australian Journal of Zoology, 27 (4), 511–515 (1979). DOI:10.1071/ZO9790511. 
  5. „Identification and Functional Characterization of a Novel Monotreme- Specific Antibacterial Protein Expressed during Lactation“. PLoS ONE, 8 (1), e53686 (2013-01-09). DOI:10.1371/journal.pone.0053686. PMID 23326486. 


Commons-logo.svg

Vikiteka