Per II pasaulinį karą kaime veikė savisaugos būrys. 1944 m. gruodžio 23 d. per baudžiamąją operaciją, siekiant palaužti gyventojų pasipriešinimą TSRS okupacijos režimui Alytaus apskrityje, kaimą iš dalies sunaikino TSRS NKVD kariuomenės 331 pasienio pulko ir III Baltarusijos fronto kariuomenės užnugario apsaugos daliniai, jiems talkino vietiniai stribai. Baudėjai sudegino 24 kaimo sodybas iš 32 buvusių, 12 jo gyventojų nužudė. Kai kuriuos vyrus suėmė, žiauriai tardė. buvo sudegintos Juozo Muzikevičiaus, Antano Jakavito, Juozo Mikalionio, Kazio Muzikevičiaus, Roko Mikalionio, Leonardo Mikalionio, Broniaus Muzikevičiaus, Alfonso Mikalionio, Vaitiekaus Kasiulyno, Antano Milaknio, Viktoro Prėskienio, Andriaus Muzikevičiaus, Juliaus Balio, Juozo Volungevičiaus, Jono Kudarausko, Jono Mikalionio, Jurgio Kudarausko, Motiejaus Paulausko, Juliaus Baranausko, Liudo Baranausko, Adomo Baranausko ir dar vieno gyventojo, kurio nepavyko išsiaiškinti, sodybos. Žuvo gaisre arba buvo nužudyti sovietinių kareivių Juozas Muzikevičius, Juozas Mikalionis, Kazys Muzikevičius, Rokas Mikalionis, Bronius Muzikevičius, Vaitiekus Kasiulynas, Viktoras Prėskienis, Jonas Mikalionis. Kitų gyventojų likimas kol kas nežinomas
1989 m. spalio 17 d. LTSR generalinė prokuratūra dėl Alytaus raj. Klepočių ir kitų kaimų gyventojų nužudymo iškėlė baudžiamąją bylą, tyrimas sustabdytas Rusijos federacijai ignoravus teisinės pagalbos prašymą. 1990 m. žuvusiesiems pastatyti koplytstulpiai, įtaisytos atminimo lentos. [2]
↑Rytas Narvydas. Klepočiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 260 psl.