Kleboniškiai
- Apie Kauno miesto dalį žr. Kleboniškis.
| Kleboniškiai | ||
|---|---|---|
  Kleboniškiai |
||
| 55°46′08″š. pl. 23°52′12″r. ilg. / 55.769°š. pl. 23.870°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Radviliškio rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pakalniškių seniūnija | |
| Gyventojų | 9 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Plebaniszki, rus. Плебанишки | |
Kleboniškiai – gatvinis kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, 1 km į rytus nuo Pakalniškių, Daugyvenės kraštovaizdžio draustinyje, prie Daugyvenės upės. Pietuose eina plentas A9 Panevėžys–Šiauliai Kaime yra 1989 m. įkurtas 18 ha užimantis kaimo buities muziejus. Stovi 1884 m. statytas Kleboniškių vėjo malūnas, vienas iš dviejų veikiančių Šiaulių krašte (kitas – Paežerių vėjo malūnas).
Kleboniškių kaimas apibūdinamas kaip vienas geriausiai išsilaikiusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Šiuo metu Kleboniškiuose suskaičiuojami 28 pastatai: 3 kaimo sodybos su 10 pastatų yra kaimo gyventojų nuosavybė, o visi likusieji priklauso kaimo buities muziejui.[2]
Į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti XIX–XX a. būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Šalia išlikusių dar gyvenamų Kleboniškių kaimo pastatų atkuriamos buvusios kaimo sodybos šiaudiniais stogais. Muziejaus pastatuose įrengtos ekspezicijos, kuriose atkuriama ūkininkų XIX a. pab. buitis, pateikiama didelė senovinės technikos kolekcija.[3]
2010 m. Kleboniškių kaimo sodyba įtraukta į Kultūros vertybių sąrašą, jai suteiktas regioninio reikšmingumo lygmuo. Namas dviejų galų, statytas iš tašytų rąstų, šalia 1939 m. statyta daržinė ir kiti ūkiniai pastatai.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po 1554–1555 m. Šeduvos krašte įvykdytos valakų reformos kaimas priklausė vietos parapijos klebonui. Nuo to ir kilo kaimo vardas.[4]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] | 1989 m.sur.[9] | 2001 m.sur.[10] | 2011 m.sur.[11] | 2021 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 97 | 87 | 98 | 64 | 53 | 63 | 42 | 21 | 9 | ||
| ||||||||||
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Sodyba Kleboniškiuose -
Akmuo su pėda Kleboniškiuose -
-
Dubenuotas akmuo Kleboniškiuose -
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ bernardinai.lt Kleboniškių kaimo sodyba paskelbta kultūros vertybe. 2010-02-10
- ↑ Algimantas Semaška. Kelionių vadovas po Lietuvą. – V.: Algimantas, 2000. ISBN 9986-509-50-5.
- ↑ Giedrė Jankevičiūtė. Lietuva (vadovas). – Vilnius, R. Paknio leidykla, 2006. // psl. 151.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.