Pereiti prie turinio

Klaipėdos krašto seimelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.


   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Klaipėdos krašto parlamentas (Memelio atstovų rūmai, Seimelis) buvo autonominio Lietuvos regiono Klaipėdos krašto (Memelio teritorijos) parlamentas. Parlamentas buvo įsteigtas 1924 m. remiantis Klaipėdos krašto konvencija, o pirmieji rinkimai įvyko 1925 m. spalio mėn. Visuose rinkimuose pro-vokiškos partijos surinkdavo daugiau nei 80 proc. balsų. Tarp pagrindinių partijų buvo Memelio žemės ūkio partija (Memelländische Landwirtschaftspartei), Memelio liaudies partija (Memelländische Volkspartei) ir Memelio socialdemokratų partija (Sozialdemokratische Partei des Memelgebietes). Vokietijai palankus parlamentas dažnai konfliktuodavo su pro-lietuvišku Klaipėdos direktoratu (savivaldos vykdomąja valdžia), o pirmieji trys parlamentai buvo atleisti dar nesibaigus jų trejų metų kadencijai. Parlamentas buvo išformuotas po 1939 m. kovo mėn. ultimatumo ir vėlesnio nacių perėmimo regiono kontrolės.

Pagal 1919 m. pasirašytą Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštas (Memelio teritorija) buvo atsietas nuo Rytų Prūsijos, Vokietijos imperijos, ir laikinai pavaldus Tautų Sąjungai. Po lietuvių inicijuoto Klaipėdos sukilimo 1923 metais, krašto kontrolė buvo perduota Lietuvai su sąlyga, kad Lietuvos respublika laikysis Klaipėdos konvencijos sąlygų. Į Klaipėdos konvenciją buvo įtrauktas Klaipėdos krašto statutas, kuriame įtvirtinta regiono įstatymų leidyba, teisminė, administracinė ir finansinė autonomija nuo Lietuvos respublikos. Konvencija taip pat nustatė autonominių institucijų – vietos parlamento (Seimelio) ir Klaipėdos direktorato (vykdomosios valdžios) – santykį. Parlamentas buvo renkamas demokratiniu būdu proporcingai pagal gyventojų skaičių, kuriame 5 000 gyventojų buvo skiriama viena parlamentaro vieta. Parlamentas turėjo galią atleisti krašto direktoratą bei Lietuvos respublikos paskirtą regiono gubernatorių. Tokiu atveju nauji rinkimai įvykdavo per ateinančias šešias savaites. Gubernatorius turėjo veto teisę parlamento sprendžiamiems įstatymams, tačiau tik tuo atveju, jeigu parlamento svarstomi įstatymai pažeisdavo Klaipėdos konvencijos nuostatas, Lietuvos respublikos Konstituciją ar kitas tarptautines teises. Iš 165 priimtų įstatymų 1925-1938 m. laikotarpiu, 62 įstatymai buvo vetuoti. Parlamentas buvo atsakingas už krašto švietimą, religinius klausimus, visuomenės sveikatą ir gerovę, vietos infrastruktūrą, civilinę, baudžiamąją ir ekonominę įstatymų leidybą, finansus, teismų organizavimą ir kt.

Visuose parlamento rinkimuose buvo renkami 29 atstovai, kuriuose absoliučią pergalę užsitikrindavo pro-vokiškos partijos. Vokietijai palankus parlamentas dažnai konfliktuodavo su pro-lietuvišku direktoratu. Pirmuosius tris parlamentus paleido direktoratas kartu su gubernatoriumi. 1932 metais Hagoje veikusiame nuolatinio teisingumo teisme vienoje byloje teismas pripažino, kad Lietuvos respublika neturėjo pagrindo atleisti trečiąjį Klaipėdos parlamentą. Po krizės apėmusios nacių aktyvistų išteisinimą, centrinės Lietuvos respublikos valdžios sprendimu 1935 metų parlamento rinkimai buvo atidėti ilgesniam nei numatyta konvencijoje šešių savaičių laikotarpiu viliantis sukurti palankesnes sąlygas lietuvių kandidatams Klaipėdos krašte. Tuo pačiu buvo pakeistas ir rinkimų įstatymas – rinkėjai dabar turėjo pateikti 29 atskirus biuletenius kiekvienam pageidaujamam asmeniui, o ne vieną partijos biuletenį. Pro-vokiškos partijos pateikė jungtinį sąrašą, kai pro-lietuviškos partijos - šešis atskirus sąrašus.

Parlamento pirmininkas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmininkas Laikotarpis Partija
Joseph Kraus 1925–1927 Memelio liaudies partija
Konrad von Dressler 1927–1935 Memelio žemės ūkio partija
August Baldszus 1935–1938 Memelio liaudies partija

Rinkimų rezultatai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rinkimų diena Rinkėjų aktyvumas Lietuviškos
partijos
Žemės ūkio
partija
Liaudies
partija
Socialdemokratų
partija
Darbininkų
partija
Kitos
partijos
Balsai Aktyvumas Balsai % Vietos Balsai % Vietos Balsai % Vietos Balsai % Vietos Balsai % Vietos Balsai % Vietos
1925
Spalio 19
62,517 83.5% 3,761 6.0% 2 23,824 38.1% 11 23,082 36.9% 11 10,010 16.0% 5 1,564 2.5% 276 0.4%
1927
Rugpjūčio 30
54,746 7,311 13.4% 4 18,776 34.3% 10 17,636 32.2% 10 5,712 10.4% 3 3,844 7.0% 2 1,467 2.7%
1930
Spalio 10
49,630 8,817 17.8% 5 15,810 31.8% 10 13,709 27.6% 8 6,780 13.7% 4 2,062 4.2% 2 2,452 4.9%
1932
Gegužės 4
65,767 11,968 18.2% 5 24,468 37.2% 11 17,930 27.3% 8 5,104 7.7% 2 5,401 8.2% 3 896 1.4%
    Lietuvių
sąrašai
Vokiečių
sarašas
Kartu su
vokiečių sąrašu
Nėra
1935
Rugsėjo 29
1,962,061 91.3% 369,457 18.3% 5 1,592,604 81.7% 24
1938
Gruodžio 11
2,095,206 96.0% 268,585 12.8% 4 1,826,621 87.2% 25