Klaipėdos krašto seimelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Klaipėdos krašto seimelis (vok. Landtag), pagal Klaipėdos konvencijąKlaipėdos krašto gyventojų trejų metų kadencijai rinktas vietinių įstatymų leidimo organas, 19251939 m. autonominė institucija. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga ir kt.

29 mandatų seimelis rinktas šešis kartus: 1925 m. spalio 19 d., 1927 m. rugpjūčio 30 d., 1930 m. spalio 10 d., 1932 m. gegužės 4 d., 1935 m. rugsėjo 29 d.–30 d., 1938 m. gruodžio 11 d. Seimelio pirmininkais buvo Joseph Kraus (19251927 m.), Konrad von Dressler (19271935 m.), August Baldžius (19351938 m.), šeštasis seimelis posėdžiavo tik vienąkart – 1939 m. kovo 22 d.

Iki 1935 m. daugumą vietų seimelyje turėjo dvi svarbiausios Klaipėdos krašto politinės partijos: Žemės ūkio partija (vok. Landwirtschaftspartei) ir Tautos partija (vok. Volkspartei). Pirmoji atstovavo stambiesiems žemdirbiams, antroji – miesto verslininkams, pramoninkams. Propaguodamos krašto autonomijos idėjas, šios partijos turėjo pastovų elektoratą. 1935 m. rinkimuose visos vokiečių partijos sudarė vad. Vienybės sąrašą (vok. Einheitsliste), kuris gavo absoliučią daugumą vietų (24) seimelyje. Ši praktika buvo panaudota ir per 1938 m. rinkimus, kai vokiečių sąrašas (vok. Memeldeutsche Liste) gavo 25 mandatus. Kaip atsvara Klaipėdos krašto integracijai į Lietuvą prieštaravusioms ir gana radikalią poziciją Lietuvos atžvilgiu užėmusioms partijoms, visą tarpukarį nesėkmingai bandyta formuoti lietuviškų politinių partijų sąrašus, kurie surinkdavo tik 6–18 % balsų; tuo būdu prolietuviškos politinės partijos seimelyje gaudavo vos 2–5 vietas ir neturėjo beveik jokios politinės įtakos.