Kjetis
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Kjetis it. Città di Chieti | |
|---|---|
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija |
| Regionas |  Abrucai |
| Provincija | Kječio provincija |
| Meras | Umberto Di Primio |
| Gyventojų | 51 600 |
| Plotas | 58,55 km² |
| Tankumas | 881 žm./km² |
| Altitudė | 330 m |
| Pašto kodas | 66100 |
| Tel. kodas | 0871 |
| Tinklalapis | www.comune.chieti.it |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Džiustinas Kjetietis |
Kjetis (it. Chieti) – miestas Italijoje, Abrucų regione, Kječio provincijos sostinė. Miestas yra 200 km į šiaurės rytus nuo Romos, prie Peskaros upės, kelis kilometrus nutolęs nuo Adrijos jūros.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaip Theate Marrucinorum Kjetis buvo karingųjų maručinių sostinė. Strabonas teigia, kad miestą įkūrė Arkadijos graikai kaip Tegeate.
Kai romėnai nugalėjo maručinius, šie tapo ištikimais Romos sąjungininkais. Romos imperijos laikais mieste gyveno apie 60 tūkst. gyventojų, bet po jos žlugimo Kjetį nusiaubė vizigotai ir herulai. Lombardų laikais čia buvo įsikūręs gastaldas. Miestą sugriovus Pepinui, jis tapo Benevento kunigaikštystės dalimi.
Kjetis atgavo savo ekonominę ir politinę svarbą, kai normanai valdė Pietų Italiją. Po kultūrinio klestėjimo XVI a. dėl Kontrreformacijos, miestą nusiaubė maras 1656 m. XVIII a. Kjetyje atsirado naujų akademijų ir mokyklų. 1806 m. prancūzai pavertė Kjetį savo tvirtove. Jis tapo Italijos karalystės dalimi 1860 m.
Per Antrą pasaulinį karą vokiečiai paskelbė Kjetį atviru miestu, tad jis nebuvo bombarduojamas. Sąjungininkai miestą išlaisvino 1944 m. birželio 9 d., praėjus dienai po to, kai naciai apleido miestą.