Kiziakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kiziakas - džiovintas presuotas žolėdžių gyvulių mėšlas, skirtas naudoti kaip kuras patalpoms apšildyti ar maistui gaminti. Kiziakas kurui naudojamas paprastai kraštuose, kuriuose trūksta medienos (stepėse, pusdykumėse, dykumose, aukštikalnėse).

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis kiziakas į lietuvių kalbą atejo iš rus. кизяк (kitaip dar кизёк, тизяк, тизек), o šis kilęs iš:

kurie visi reiškia 'džiovintas presuotas mėšlas kurui'.

Kiziako gamyba Vakarų Sibire[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiziako gamybos etapai:

  • Mėšlą maišo su šiaudais ir keletui dienų palieka pagulėti.
  • Po to šį mišinį trypdami išminko, kad jis būtų vienalytis.
  • Išminkytą kiziaką deda į medines dėžės be dugno pavidalo formas. Kadangi tuose kraštuose medienos paprastai trūksta, kiziako formos dažnai perduodamos iš kartos į kartą. Forma kiziako gamybai paprastai yra iš lentelių sukaltas 70×50 formato 25 cm aukščio rėmelis su rankena, kad būtų patogiau formą užpildytą kiziaku nešti į džiovinimo vietą.
  • Suformuotus luitus išima iš formų ir palieka ant žemės, kad per kelias dienas išdžiūtų. Todėl kiziaką daro tada, kai numatomas geras oras. Išdžiūvęs kiziakas būna lengvas ir kietas, kraunant atsitrenkęs į kitą kiziako gabalą ar iš neaukštai nukritęs paprastai nesutrupa.
  • Paruoštą kiziaką parveža namo, į naudojimo vietą. Paprastai sukraudavo į maždaug metro aukščio piramides.

Kitose šalyse kiziaką gamindavo kiek kitaip. Paprasčiausias kiziakas - tiesiog surinktas sudžiūvęs galvijų, arklių mėšlas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuotraukos: