Kirenijos kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 35°17′30″ š. pl. 33°20′0″ r. ilg. / 35.29167°š. pl. 33.33333°r. ilg. / 35.29167; 33.33333

Kirenijos kalnagūbris
Kirenijos kalnagūbris
Kirenijos kalnagūbris
Šalys Kipras
Aukščiausias taškas Kiparisovunas, 1 024 m
Uolienos Klintis, marmuras

Kirenijos kalnagūbris (gr. Κερύνεια, turk. Beşparmak) – kalnagūbris, esantis Kipro saloje.

Kalnagūbris nutįsęs išilgai salos šiaurinės pakrantės. Geologiniu požiūriu kalnai sudaryti iš klinties, vietomis iš marmuro. Aukščiausias taškas – Kiparisovuno kalnas (1 024 m). Rytinė dalis platesnė (25–30 km), vakarinė siauresnė (apie 15 km), bet aukštesnė. Rytinė dalis yra Karpazo pusiasalio priekalnė. Vakarinė kalnagūbrio dalis vadinama Pentadaktilo kalnu (gr. Πενταδάκτυλος – penki pirštai) (740 m). Turkiškas kalno pavadinimas Bešparmak-Daglari (turk. Beşparmak Dağları) reiškia „penkių pirštų kalnai“.[1] Kalnų papėdėje, pakrantėje išsidėstęs Kirenijos miestas, kuris laikomas Šiaurinio Kipro turistų sostine.

Teritoriją, kurioje stūkso kalnagūbris, kontroliuoja nepripažinta Turkų Kipro respublika.

Kalnagūbrio šlaituose ir viršūnėse yra išlikę antikos laikų griuvėsių, taip pat viduramžių pilys (Šventojo Ilariono pilis, Bufaventas, Kantara).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]