Kininis ličis
Litchi chinensis | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Kininis ličis (Litchi chinensis) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Kininis ličis (Litchi chinensis) – sapindinių (Sapindaceae) šeimos ličių (Litchi) genties augalų rūšis.
Išskiriami 3 porūšiai. Labiausiai paplitęs – Indokininis ličis, randamas Pietų Kinijoje, Malaizijoje ir šiaurės Vietname. Kiti du porūšiai – Filipininis ličis (vietinių vadinami alupag arba matamata, randamas tik Filipinuose) ir Javinis ličis (auginamas Indonezijoje ir Malaizijoje).[1][2] Ličio auginimas Kinijoje aprašytas nuo XI a.[1] Kinija – pagrindinė ličių augintoja, po jos rikiuojasi Indija, Vietnamas, kitos Pietryčių ir Pietų Azijos šalys, Madagaskaras bei Pietų Afrika.
Medis aukštas ir visžalis, vedantis mažus mėsingus ir saldžius vaisius. Vaisiai – rausvai raudoni ir šiurkštūs. Nuskinti greitai genda.[3]
Aprašymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Medis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kininis ličis – visžalis medis. Aukštis įprastai nesiekia 15 m, tačiau kartais pasiekia 28 m.[4] Lapai visžaliai, plunksniški ir poriniai. Ilgis 12,5–20 cm. Medžio žievė pilkai juoda, o šakos rusvai raudonos.
Vaisius
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaisiai mėsingi, subręsta per 80–112 dienų, priklausomai nuo klimato, vietovės ir veislės. Įvairių formų – apvalūs, kiaušiniški arba širdies formos. Ilgis iki 5 cm, o plotis iki 4 cm. Sveria apie 20 g.[4][5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Morton, J.F. (1987). Lychee. In: Fruits of Warm Climates. West Lafayette, Indiana, USA: Center for New Crops and Plant Products, Purdue University, Department of Horticulture and Landscape Architecture. pp. 249–259. Nuoroda tikrinta 30 October 2013.
- ↑ „Litchi chinensis Sonn. | Plants of the World Online | Kew Science“.
- ↑ ličis(parengė Zigmantas Gudžinskas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-05).
- ↑ 4,0 4,1 Davidson, Jane L.; Davidson, Alan; Saberi, Helen; Jaine, Tom (2006). The Oxford companion to food. Oxford [Oxfordshire]: Oxford University Press. p. 467. ISBN 978-0-19-280681-9.
- ↑ Hosahalli Ramaswamy; Diane Barrett; Laszlo P. Somogyi (2005). Processing fruits: science and technology. Boca Raton: CRC Press. p. 687. ISBN 978-0-8493-1478-0.