Pereiti prie turinio

Kiniūnai

Koordinatės: 55°18′47″š. pl. 26°24′50″r. ilg. / 55.313°š. pl. 26.414°r. ilg. / 55.313; 26.414 (Kiniūnai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiniūnai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Kiniūnai
Kiniūnai
55°18′47″š. pl. 26°24′50″r. ilg. / 55.313°š. pl. 26.414°r. ilg. / 55.313; 26.414 (Kiniūnai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Naujojo Daugėliškio seniūnija
Gyventojai (2021) 5
Vietovardžio kirčiavimas [1]
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Kiniū́nai
Kilmininkas: Kiniū́nų
Istoriniai pavadinimai lenk. Kiniuny, rus. Кинюны

Kiniūnai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 9 km į pietryčius nuo Naujojo Daugėliškio, 4 km į rytus nuo Paringio. Šalia kaimo jungiasi keliai  1408  MikalavasParingysBernotaiGilūtos  ir  1446  KačergiškėŠiūlėnaiKiniūnai .

Pavadinimas kilęs iš spėjamo asmenvardžio *Kiniūnas, plg. pavardės Kinẽlis, Kiniáuskas, taip pat šaltiniuose minimi asmenys Elisabett Kinicia (1640 m.), Mathiae Kinienas (1685–1731 m.).[2]

Kiniūnai Daugėliškio parapijos metrikose minimi 1706 metais. XIX a. priklausė Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiui.

Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai, Vilniaus vaivadijai, Švenčionių apskričiai. 1920–1928 m. veikė „Ryto“ draugijos mokykla. Nuo 1941 m. buvo Švenčionių apskrities Daugėliškio valsčiaus apylinkės centras.[3]

Nuo 1950 m. – Ignalinos rajono Kiniūnų apylinkės centras, vėliau priklausė Kačergiškės apylinkei.

Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.[4] 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[8] 1979 m.sur.[9]
101 237 187 154 110 66
1989 m.sur.[10] 2001 m.sur.[11] 2003 m. 2011 m.sur.[12] 2021 m.sur.[13] -
11 10 9 8 5 -
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  4. Kiniuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 100 psl. (lenk.)
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. KiniūnaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 140 psl.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  10. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  11. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.