Parsekas

Parsekas (pc) – astronominis ilgio vienetas, lygus 3,085678×10¹³ km (3,26 šviesmečio). Tai yra atstumas iki kūno, kurio metinis paralaksas lygus 1" (kampinei sekundei). Iš to kilęs šio matavimo vieneto pavadinimas – paralaksas sekundei. Arba galime sakyti, kad parsekas tai yra atstumas, iš kurio Žemės orbitos didžioji pusašė (statmenai krypčiai Saulė-Žemė) matoma 1" (lanko sekundės) kampu.^[1]

Terminą pasiūlė anglų profesorius (astronomas bei seismologas) Herbert Hall Turner 1913 m. Kiti (neprigiję) šio vieneto pavadinimai buvo „siriometras“ (pagal Sirijų iki kurio maždaug 2,6 pc) ir „astronas“.^[1]

1 pc=3,2616 šm=206265 av=3,08568×10¹³ km. Pavyzdžiui atstumas iki Žemei artimiausios po Saulės Kentauro proksima žvaigždės 1,30 parseko arba 4,25 šviesmečiai^[2]

Kiti astronominio ilgio matavimo vienetai

Visatoje dideliems atstumams ir tolimiems objektams matuoti dažnai naudojami dar didesni nei parsekas astronominiai ilgio matavimo vienetai - kiloparsekai, megaparsekai ir gigaparsekai:

Kiloparsekas (kpc); 1 kiloparsekui prilygsta 1 tūkstantis parsekų^[3] arba 3,26 tūkstančio šviesmečių. Jais matuojami galaktikų dydžiai ir jų dalys, ar Galaktikų grupėje atstumai ir panašiai. Pavyzdžiui Paukščių Tako galaktikos centras 8 kiloparsekai (26 000 šviesmečių).
Megaparsekas (Mpc); 1 megaparsekui prilygsta 1 milijonas parsekų^[4] arba 3,26 milijono šviesmečių. Jais Visatoje matuojami dideli tarpgalaktiniai atstumai, bei atstumai tarp kitų vienas nuo kito labai nutolę kosminiai objektai - pavyzdžiui Trikampio galaktika nuo Žemės yra už 0,91 megaparsekų arba 3 milijonų šviesmečių.
Gigaparsekas (Gpc); 1 gigaparsekui prilygsta 1 milijardas parsekų arba 3,26 milijardo šviesmečių. Tai stambiausias kosminis matavimo vienetas naudojamas XXI a. astronomijoje matuoti patiems didžiausiems Visatos atstumams. Pavyzdžiui nuo Žemės bet kuria kryptimi stebima Visata yra 14,26 gigaparsekų arba 46,6 milijardo šviesmečių, o visos stebimos Visatos skersmuo yra apie 28,5 gigaparsekų arba apie 93,2 milijardai šviesmečių.

Taip pat skaityti

Šaltiniai

↑ ^1,0 ^1,1 Dyson, F.W. (1913). „The distribution in space of the stars in Carrington's Circumpolar Catalogue“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 73 (5): 342. Bibcode:1913MNRAS..73..334D. doi:10.1093/mnras/73.5.334. articles.adsabs.harvard.edu Pastaba 342 puslapio apačioje: angl. Taking the unit of distance R* to be that corresponding to a parallax of 1″·0 (...) There is need for a name for this unit of distance. Mr. Charlier has suggested Siriometer, but if the violence to the Greek language can be overlooked, the word Astron might be adopted. Professor Turner suggests Parsec, which may be taken as an abbreviated form of "a distance corresponding to a parallax of one second".
↑ astronomy.com / Here’s what we know about the signal from Proxima Centauri; By Robert Naeye | Published: December 28, 2020
↑ merriam-webster.com / Kiloparsec
↑ merriam-webster.com / Megaparsec

[dyson-1] 1,0 ^1,1 Dyson, F.W. (1913). „The distribution in space of the stars in Carrington's Circumpolar Catalogue“. Monthly Notices of the Royal Astronomical Society. 73 (5): 342. Bibcode:1913MNRAS..73..334D. doi:10.1093/mnras/73.5.334. articles.adsabs.harvard.edu Pastaba 342 puslapio apačioje: angl. Taking the unit of distance R* to be that corresponding to a parallax of 1″·0 (...) There is need for a name for this unit of distance. Mr. Charlier has suggested Siriometer, but if the violence to the Greek language can be overlooked, the word Astron might be adopted. Professor Turner suggests Parsec, which may be taken as an abbreviated form of "a distance corresponding to a parallax of one second".

[2] stronomy.com / Here’s what we know about the signal from Proxima Centauri; By Robert Naeye | Published: December 28, 2020

[3] rriam-webster.com / Kiloparsec

[4] rriam-webster.com / Megaparsec

[1]

[2]

[3]

[4]