Pereiti prie turinio

Kiličas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiličas – turkiškas kardas

Kiličas (turk. pala; angl. kilij) – osmanų ir turkų naudotas gana daug lenktas kardas.

Pavadinimas kilęs iš turk. kılıç 'kalavijas'.

Kiličai atsirado antroje XV a. pusėje. Pirmieji kiličai turėjo ilgas, silpnai gale lenktas geležtes. Geležtės siauros, į galą siaurėjančios, o trečdalyje ties smaigaliu ar dar trumpesnėje dalyje geležtė dažnai turi platmeną – būna daugiau ar mažiau praplatėjusi. Ši platmena (rus. елмань, angl. yelman) paslenka masės centrą link smaigalio ir padidina kirčio galią.

Kiličai panašūs į persiškus šamširus ir arabiškus saifus, tačiau pastarieji neturi geležtės platmės. Kurį laiką osmanai gamino kiličus, tarpinius tarp originalių kiličų ir šamširų – naudojo šamširų geležtes be platmių ir kiličų efesus. Kiličų efesai turi šiek tiek stambesnius skersinius ir stambesnes buoželes, nei šamširai.

Nuo XVIII a. vidurio kiličus vėl ėmė daryti panašius į ankstyvuosius, bet trumpesnius, dailiau išlenktus ir platesnėmis geležtėmis bei dar platesnėmis platmėmis. Geležčių nugarėlės skerspjūvyje ėmė priminti T formą, dėl ko geležtės pasidarė tvirtesnės bei kertant ėmė daryti didesnę žalą. Kartais teigiama, kad tik šie vėlyvieji kiličai turkiškai vadinami pala.

Kiličai, bet ne kardai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Turkijos kariniame laivyne naudojama devynių raketinių katerių serija Kiliç[1], paskutiniai bus pastatyti 2009 m.

  1. http://worldnavy.info/specification/boats/kilic.html Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto. Тип Kilic] (rusų kalba)