Kietėjimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kristalizacija ant krūmo.

Kietėjimas, arba šalimas – skystosios medžiagos virsmas kietąja. Skystosios būsenos medžiaga pradeda kietėti tik atvėsusi iki tam tikros temperatūros. Visą kietėjimo laiką temperatūra nekinta. Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja, vadinama kietėjimo temperatūra. Kietėjimo temperatūra yra lygi medžiagos lydymosi temperatūrai.

Reiškinys[taisyti | redaguoti kodą]

Žinoma, kad kietėdamas kristalinis kūnas išskiria tiek pat šilumos, kiek jos suvartoja lydydamasis. Medžiagai kietėjant, mažėja ją sudarančių dalelių greitis, vadinasi, ir kinetinė energija. Traukos jėgų pakanka lėčiau judančioms dalelėms išlaikyti vieną prie kitos. Tuo metu išsiskirianti energija palaiko pastovią kūno temperatūrą. Šilumos kiekis, kuris išsiskiria kietėjant medžiagai, apskaičiuojamas pagal formulę:

\mathbf{Q} = \lambda\cdot\mathbf{m}

Tūrio kitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Kai medžiaga lydosi ar kietėja, kinta jos tūris. Daugelio lydomų kūnų tūris didėja, o kietėjančių – mažėja. Išimtis yra vanduo. Sušalusio į ledą vandens tūris padidėja apie 10 %. Ledo tankis mažesnis negu vandens, todėl jo lytys ne skęsta, o plaukia upe. Dėl šios vandens savybės skilinėja kietos uolos. Į jų plyšius patekęs vanduo sušaldamas plečiasi ir ardo uolas.

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Kietėjimas