Kelermeso pilkapiai
Kelermeso pilkapiai (rus. Келермесские курганы) – pilkapiai prie Kelermeso stoties, Giagino rajonas, Adygėja, Šiaurės Kaukazas.
Pilkapynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pilkapyną sudaro VII – VI a. pr. m. e. pilkapių grupė. Pilkapius 1903-1904 m. tyrė Nikolajus Veselovskis. Mirusieji laidoti dideliuose stačiakampiuose kapuose, kapo duobę dengė medžių šakos, sukrautos ant stulpų, virš kapo buvo supiltas didelis sampilas. Kapuose rasta žirgų griaučių (viename kape buvo palaidota iki 24 žirgų), manoma, paaukotų, su puošniomis geležinėmis ir bronzinėmis kamanomis, ginklų, auksinių diademų ir taurių, sidabrinis veidrodis. Kamanos ir ginklai būdingi skitų kultūrai. Pilkapiuose palaidoti meotų arba skitų, apsistojusių po žygių į priešakinę Aziją, vadai ar genčių vyresnieji.[1] Radinius saugo Ermitažas, Sankt Peterburgas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kelermeso pilkapiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 707 psl.
- Отчет археологической комиссии за 1904 г., СПБ, 1907
- Максимова М. И., Серебряное зеркало из Келермеса, / Советская археология, т. 21, М., 1954
- Максимова М. И. Ритон из Келермеса, / Советская археология, т. 25, М., 1956
- Артамонов М. И., Сокровища скифских курганов в собрании государственного Эрмитажа, Прага – Л., 1966.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kelermeso pilkapių radiniai Archyvuota kopija 2009-02-14 iš Wayback Machine projekto.