Kazimieras Buinevičius
Kazimieras Buinevičius (tikroji pavardė Buinivičius, 1872 m. lapkričio 28 d. Černihivas, Ukraina – 1953 m. rugpjūčio 19 Insbrukas, Austrija) – lietuvių gydytojas terapeutas, medicinos daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1898 m. baigė Maskvos universitetą. 1901 m. medicinos daktaras.
1903–1918 m. dėstė Maskvos universitete ir Maskvos moterų medicinos institute. Propedeutikos, vėliau Terapijos klinikos, įsteigtos jo pastangomis, vedėjas. 1918–1922 m. Jekaterinoslavo universiteto profesorius. 1923–1939 m. Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas) Vidaus ligų medicinos katedros ir klinikos vedėjas. 1944 m. pasitraukė į Austriją.[1]
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1928 m. paskelbė naują šlapimo susidarymo teoriją, darbų apie nefritą, edemą, hepatitą, aterosklerozę.
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vidaus ligų klinikos vadovėlis, 1928-1930 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Buinevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 574 psl.