Kauno valstybinis choras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Koordinatės: 54°53′56″N 23°54′20″E / 54.89889°N 23.90556°E / 54.89889; 23.90556

Kauno valstybinis choras
Informacija
Vieta Kaunas, Lietuva

Kauno valstybinis choras – Lietuvos valstybinis choras, veikiantis nuo 1969 m. Kaune.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kauno valstybinis choras profesionalią meninę veiklą pradėjo 1969 m. spalio 23 d. Nuo kolektyvo subūrimo iki šiol jam vadovauja Lietuvos Nacionalinės premijos laureatas – profesorius Petras Bingelis.

Choras yra parengęs daugiau nei 150 pasaulinės muzikos klasikos lobynui priklausančių didelės apimties vokalinių-instrumentinių kūrinių nuo viduramžių iki moderniosios muzikos: oratorijų, kantatų, mišių, pasijų, koncertinių ir sceninių operų versijų. Veiklos pradžioje sėkmingai pasirodęs šalies koncertų salėse ir, dar Lietuvai tebesant Sovietų Sąjungos sudėtyje, ne kartą koncertavo prestižinėse Maskvos bei Sankt Peterburgo salėse, dainavo Rusijos muzikos festivaliuose „Rusų žiema”, „Maskvos žvaigždės“, su koncertais apkeliavo beveik visų respublikų sostines, o netrukus pelnė ir tarptautinį pripažinimą.

Vakarų šalyse Kauno valstybinis choras pirmąkart išgarsėjo 1984 m., Paryžiuje atlikęs M. Theodorakio "Pavasario simfoniją“ Nr. 7; vėliau, diriguojant Herbertui Kegeliui (1920–1990), šį kūrinį kolektyvas atliko ir įrašė Berlyno „Schauspielhaus“ koncertų salėje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus keliams į Vakarus, o ypač chorui pradėjus bendradarbiauti su XX amžiaus muzikos legenda – smuikininku ir dirigentu lordu Yehudi Menuhinu (1916–1999), kolektyvo koncertinė veikla tapo itin aktyvi ir turininga. 1992 metai buvo paženklinti choro dalyvavimu Ispanijoje vykusiame Amerikos atradimo 500-osioms metinėms skirtame festivalyje „Senieji ir naujieji keliai į Indiją“. Tai – sėkmingų kolektyvo gastrolių metai. Koncertiniai ir teatralizuoti G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ pastatymai, diriguojant Y. Menuhinui, apkeliavo Prancūziją, Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Egiptą, Rusiją, koncertuota Buenos Airėse (Argentina) bei Santjage (Čilė). Daugelis Europos laikraščių apie Kauno valstybinį chorą tuomet rašė kaip apie didžiausią metų muzikinį atradimą. Choras tapo žinomu dainininkų kolektyvu visoje Europoje.

Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų užsimezgė glaudus choro bendradarbiavimas su vokiečių pianistu, dirigentu Justusu Frantzu. Pirmieji bendri pasirodymai vyko 1992 metų vasarą Vilniuje ir Schleswig-Holstein festivalyje Vokietijoje, vėliau 1995-97 m. m. koncertuota naujametiniuose muzikos festivaliuose Maspalome (Kanarų salos). 1996 metais dirigento iniciatyva įvyko gastrolės po Vidurio ir Rytų Europos šalis. G. Mahlerio II-ąją simfoniją išgirdo Varšuvos, Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Maskvos muzikos mylėtojai.

Prasminga kūrybinė draugystė siejo Kauno valstybinį chorą ir violončelininką bei dirigentą Mstislavą Rostropovičių (1927–2007). Kolektyvo meistriškumą ir profesionalumą maestro vertino ypač palankiai, priskyrė jį geriausiems pasaulio kolektyvams, su kuriais jam yra tekę dirbti. Bendradarbiavimas prasidėjo 1998 metais Kölne (Vokietija). Čia buvo atlikta S. Gubaidulinos kantata „Saulės giesmė“ mušamiesiems, chorui ir violončelei. Po to choras pakviestas į Prancūzijos miestą Evianą atlikti L. van Beethoveno IX simfoniją akompanuojant Leipcigo Radijo orkestrui. Kartu su šiuo muziku choras koncertavo ir Gstaade (Šveicarija). Diriguojant M. Rostropovičiui, skambėjo ir C. Orfo kantata „Carmina Burana“. 2001 m. sausio 8 d. pristatant Lietuvos kultūrą Paryžiuje choras Eliziejaus laukų teatre „Théâtre des Champs Élysées“ jam diriguojant atliko Beethoveno IX simfoniją.

Amžių sandūroje užsimezgė choro pažintis su lenkų kompozitoriumi Krzysztofu Pendereckiu: 1999 m. rugsėjo 17 d. Varšuvoje choras atliko K. Pendereckio „Te Deum“, 2001 metais Sankt Peterburge, festivalyje „Baltosios naktys“, diriguojant pačiam autoriui – oratoriją „Septyni Jeruzalės vartai“, 2003 metų vasarą Schwäbisch Gmünd bažnytinės muzikos festivalyje Vokietijoje – „Passio Secundum Lucam“.

Nuo 1989 metų choras nuolat kviečiamas dalyvauti Europoje vykstančiuose muzikos festivaliuose – „Bordeaux pavasaris“, „Viduržemio jūros pakrantė“ (Prancūzijoje) Schleswig-Holstein (Vokietijoje), Turku (Suomijoje), Vidurio Europos šalyse. Prancūzijos publika choro pasirodymais gėrėjosi Paryžiaus Pleyel koncertų salėje ir Notre-Dame katedroje, Italijos – Romos Šv. Cecilijos akademijoje. Kolektyvas puikiai pasirodė Airių „Colon“, Santjago, Genujos, Bolonijos, Kairo, Varšuvos operos teatruose; ne kartą koncertavo su žymiais pasaulio simfoniniais orkestrais: Londono BBC, Paryžiaus, Bordeaux, Drezdeno Gewandhaus, Leipcigo Radijo, Maskvos, Sankt Peterburgo ir kt., dainavo su garsiais solistais – Irina Archipova (1925–2010), Sergej Larin (1956–2008), Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Montserrat Caballé, Anita Rachvelishvili ir kt. Kauno valstybiniam chorui yra dirigavę: Dmitri Kitayenko, Cyril Diederich, Yan Pascal Tortelier, John Axelrod, Vladimir Spivakov ir kt.

2003 m. sausio 12 d. Berlyno koncertų salėje „Am Gendarmenmarkt“ Kauno valstybinis choras dalyvavo iškilmingame koncerte, skirtame paminėti UNESCO nutarimą įtraukti L. van Beethoveno IX simfonijos rankraštį į Pasaulio dokumentų paveldo katalogą „Memory of the World“. Chorui akompanavo „Tautų filharmonijos“ simfoninis orkestras, dirigavo J. Frantz.

2003 metų vasarį Kauno choras dainavo vienoje naujausių ir moderniausių koncertinių salių Europoje – Romoje įsikūrusiojoje „Auditorium Parco della Musica“ atidarymo koncerte. Kauniečiai drauge su kitais užsienio atlikėjais bei „Academia di Santa Cecilia“ choru ir simfoniniu orkestru, diriguojant Myung-whun Chung, atliko G. Mahlerio VIII simfoniją.

Kauno valstybinis choras yra surengęs daugiau negu 3000 pasirodymų Lietuvoje ir toli už jos ribų. Berlyno stadione choro atliekamos C. Orfo kantatos „Carmina Burana“ klausėsi per 75 tūkstančius klausytojų; G. F. Händelio oratoriją „Mesijas“ choras yra atlikęs daugiau nei 80 kartų.

Choro pasirodymų geografija nuolat plečiasi, kolektyvas vertinamas ir kviečiamas koncertuoti vis kitose užsienio šalyse. 2012 metų kovą kolektyvo moterų grupė viešėjo Danijoje. Čia, diriguojant Aleksandrui Vedernikovui, dainavo R. Wagnerio operos „Parsifalis“ koncerte; viešnagės Macao(Kinija) metu choras dalyvavo G. Puccini operos „Tosca“ pastatyme.

Lietuvos koncertų salėse Kauno valstybinis choras žinomas kaip užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų atlikėjas. Su žymiausiais Lietuvos dirigentais – Jonu Aleksa (1939–2005), Juozu Domarku, Sauliumi Sondeckiu, Gintaru Rinkevičiumi, Robertu Šerveniku ir jų vadovaujamais Lietuvos nacionaliniu, valstybiniu, operos ir baleto teatro simfoniniais bei kameriniu orkestrais parengė daugiau nei 230 premjerų. Pirmąsyk Lietuvos publikai buvo pristatyti Gustavo Mahlerio, Carlo Orffo, Sofijos Gubaidulinos, Alfredo Snittkės, Arnoldo Schönbergo, Dmitrijaus Šostakovičiaus, Pēterio Vaskso, Jacqueso Loussiero kūriniai.

Choras yra ir nuolatinis valstybinėms šventėms bei iškiliems įvykiams paminėti skirtų renginių, koncertų, kuriuos tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, dalyvis. Be kolektyvo dalyvavimo šiandien neįsivaizduojamas ir vienas iš šalyje reikšmingiausių metų muzikinių įvykių – Kauno ir kitų Lietuvos vietovių koncertines erdves kas vasarą aplankantis ir jau tradiciniu tapęs Pažaislio muzikos festivalis.

Atliekama muzika choras pagerbia į Lietuvą atvykstančius aukštus svečius: 1993 metais apaštališkojo vizito metu choro klausėsi popiežius Jonas Paulius II, 2008 metais Trakuose choras koncertavo Nyderlandų karalienei Beatričei, 2009 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų atidarymo iškilmėse choro muzika skambėjo Europos valstybių monarchams ir vadovams.

Plati ir įvairi choro diskografija. Užsienyje sėkmingai platinamos diriguojant Y. Menuhinui „IMG Records“ įrašytos kompaktinės plokštelės: F. Händelio „Mesijas“, J. Haydno „Pasaulio sutvėrimas”, L. van Beethoveno XI simfonija, F. Schuberto Mišios As-dur ir C-dur. Lietuvoje populiarūs diriguojant G. Rinkevičiui atlikti G. Mahlerio II-sios „Prisikėlimo“ simfonijos, operų -W. A. Mozarto „Užburtoji fleita”, G. Verdi „Otello“ įrašai. Ypatingą vietą kolektyvo diskografijoje užima lietuvių kompozitorių – M. K. Čiurlionio, J. Naujalio, Č. Sasnausko, B. Dvariono, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus chorinės muzikos kūriniai.

Meno vadovai ir vyr. dirigentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]