Gustav Mahler

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gustavas Maleris
vok. Gustav Mahler
Gustav Mahler 1909.jpg
Gimė: 1860 m. liepos 7 d.
Kalištė, Bohemija
Mirė: 1911 m. gegužės 18 d. (50 metų)
Viena, Austrija
Palaidotas: Grinzingo kapinės
Tėvas: Bernhard Mahler
Motina: Marie Mahler-Herrmann
Sutuoktinis(-ė): Alma Schindler (1879−1964)
Vaikai:

Maria Anna (1902−1907)
Anna Justine (1904−1988)

Veikla: austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų
Commons-logo.svg Vikiteka: Gustav MahlerVikiteka
Parašas
Mahler-signature.svg

Gustavas Maleris (vok. Gustav Mahler, 1860 m. liepos 7 d. – 1911 m. gegužės 18 d.) – austrų kompozitorius ir dirigentas laikomas vienu žymiausių vėlyvojo romantizmo atstovų. Garsėjo savo didelės apimties kūriniais.

Daugiausiai kūrė simfonijas ir dainų ciklus. Viso sukūrė 10 simfonijų (paskutinė nepilna) ir apie 50 dainų. Vienas jo garsiausių kūrinių 8 simfonija dar vadinama „Tūkstančio atlikėjų simfonija“. Ją atlieka: 8 dainininkai, 2 dideli chorai, vaikų choras, 50 styginių, 40 pučiamųjų, vargonai, fisharmonija, 5 arfos, fortepijonas ir daug įvairių mušamųjų. Dar Maleris garsėjo iki tol dar nekurtomis simfonijomis, pvz., „Simfonija altui“ buvo sukurta balsui, o ne orkestrui kaip tas buvo priimtina anksčiau, kūrė daug dainų pagal senąsias kinų eiles iš VIII–IX a. Ilgą laiką G. Maleris buvo žinomas visų pirmą kaip vienas geriausių savo kartos Europos dirigentų. Jo lėto veiksmo simfonijos publikos nebuvo priimamos palankiai, o fašistinėje Vokietijoje jo muzika dėl kompozitoriaus žydiškos kilmė buvo draudžiama. Įvertinimo ir pasaulinio populiarumo G. Malerio muzika sulaukė XX a. antroje pusėje. Jis laikomas svarbia jungtimi tarp vėlyvojo romantizmo muzikos ir ankstyvųjų XX a. pr. modernistų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gustavas Maleris gimė 1860 m. liepos 7 d. Kalištės kaime Bohemijoje, tuometinėje Austrijos imperijoje. Jo tėvai buvo vokiškai kalbantys žydai čekiškose žemėse ir G. Maleris visuomet vaikystėje jautė aplinkos svetimumą ir vėliau patyrė antisemitizmo apraiškas. Jo tėvas buvo spirito gamintojas ir laikė taverną. 1861−1870 m. šeima gyveno Jiglau. Gustavas pramoko groti pianinu ir 1870 m. būdamas vos 10 metų amžiaus pravedė pirmąjį savo viešąjį rečitalį Jiglau. Tuo metu parašė pirmuosius savo kūrinius. 1871 m. G. Maleris trumpai lankė gimnaziją Prahoje, po ko grįžo į Jiglau. 1875−78 m. studijavo Vienos konservatorijoje. Pianino jį mokė prof. Julius Epstein, harmonijos − prof. Robert Fuchs, kontrapunkto ir kompozicijos − prof. Theodor Krenn.[1] Panašu, kad artimiausias iš mokytojų jam buvo Julius Epstein, taip pat žydų kilmės. G. Maleris lankėsi A. Bruknerio lekcijose, bet niekuomet nebuvo jo formaliu mokiniu.

Studijų metais G. Maleris gyveno labai skurdžiai, jis nuomojosi tą patį būstą su kitais muzikais: Rudolf Krzyzanowski ir Hugo Wolf, iki pastarasis buvo pašalintas iš konservatorijos.[2] G. Maleris artimiau susipažino su A. Brukneriu po katastrofiško jo „Simfonijos Nr. 3“ atlikimo, kurį sabotavo orkestras ir publika palaipsniui išėjo iš salės pasiliekant tik keliems klausytojams. G. Maleris prisidėjo paruošiant A. Bruknerio simfonijos versiją pianinui. Tuomet Vienos muzikinėje aplinkoje vyko kova tarp J. Bramso ir R. Vagnerio muzikos gerbėjų. G. Maleris užėmė vagnerininko (kaip A. Brukneris) poziciją.[3] 1878 m. G. Maleris baigė konservatoriją su keletu prizų už grojimą pianinu, tačiau jau tuomet apleido mintį tapti pianistu. Matęs grojant F. Listą ir A. Rubinšteiną, jis buvo įsitikinęs, kad neturi savybių virtuoziškam grojimui pianinu.[4] 1878−79 m. lankė paskaitas Vienos universitete, 1879 m. dirbo privačiu pianino mokytoju Vienoje ir Vengrijoje. 1880 m. vasarą dirbo dirigentu Bad Halio kurorte (Austrija), 1881 m. užėmė operos teatro dirigento postą Laibache (Slovėnija), 1883 m. dirigavo Olomouco (Moravija) operos teatre. 1883−85 m. buvo Kaselio (Vokietija) dvaro teatro antruoju dirigentu. Kaselyje 1884 m. parašė pirmąjį savo reikšmingą kūrinį, dainų ciklą „Keliaujančio pameistrio dainos“ (Lieder eines fahrenden Gesellen).[5] Antrasis dirigentas 1885 m. Vokiečių teatre (Landestheater ) Prahoje, 1886−88 m. − Leipcigo operos teatre. Jis tapo garsiu ir talentingu vertinamu dirigentu po 1888 m. diriguotos K. M. fon Vėberio operos „Trys pintos“.[6] 1888−1891 m. G. Maleris užėmė Karališkosios vengrų operos dirigento postą Budapešte. 1889 m. mirė jo tėvas, motina ir sesuo Leopoldina. G. Maleris turėjo padėti keturiems jaunesniems savo broliams ir seserims.[7] Tų pačių metų lapkričio 20 d. Budapešte įvyko jo „Simfonijos Nr. 1“ pirmosios versijos premjera, kuri įvertinta negatyviai. 1891−1897 m. G. Maleris buvo Hamburgo operos teatro dirigentu. 1892 m. publikuotas jo dainų rinkinys Lieder und Gesänge.

1897 m. vasario 23 d. G. Maleris priėmė katalikų tikėjimą. Tų pačių metų balandį paskirtas Vienos rūmų operos teatro kapelmeisteriu ir spalio 8 d. − jos direktoriumi. 1898 m. tapo Vienos filharmonijos orkestro dirigentu. Šie postai iškėlė G. Malerį tarp vienų įtakingiausių Europos muzikinės visuomenės veikėjų. Vienoje kompozitorius patyrė vietos muzikinės kultūrinės terpės antisemitizmą ir kritiką dėl jauno amžiaus (tapo operos direktoriumi 38-erių). 1902 m. sausį Vienoje įvyko jo „Simfonijos Nr. 4“ premjera. 1902 m kovo 9 d. G. Maleris vedė 20 metų jaunesnę Almą Šindler, kompozitoriaus A. fon Cemlinskio mokinę. Pora susilaukė dviejų dukterų: Marijos Anos (1902−1907) ir Marijos Justinos (1904−1988). 1902 m. birželį jo „Simfonijos Nr. 3“ atlikimas Krėfelde sulaukė sėkmės. 1901 ir 1904 m. vasaromis G. Maleris sukūrė dainas ciklui „Dainos apie mirusius vaikus“ (Kindertotenlieder).[8] Jo muzika po truputį pradėjo sulaukti tiek kritikų, tiek publikos įvertinimo. „Simfonijos Nr. 5“ premjera įvyko 1904 m. Kelne, „Simfonijos Nr. 6“ − 1906 m. Esene ir „Simfonijos Nr. 7“ − 1908 m. Prahoje, visas jas diriguojant G. Maleriui. 1907 m. mirus dukteriai Marijai Anai, G. Maleriui diagnozuota širdies liga. Jis pasitraukė iš Vienos operos direktoriaus pareigų ir priėmė pasiūlymą diriguoti Metropoliteno operos teatre Niujorke (JAV), kur dirbo 1908−09 metais. 1908 m. paruošė dainų rinkinį „Žemės daina“ (Das Lied von der Erde) pagal vokiškai išverstus senovės kinų poezijos tekstus. 1909−1911 m. Niujorko filharmonijos orkestro dirigentas. 1910 m. Miunchene jis dirigavo savo „Simfonijos Nr. 8“ pirmąjį atlikimą. Tuo pat metu sužinojo, kad jo žmona Alma pradėjo romaną su Valteriu Gropijumi (už kurio vėliau ištekėjo). Šeimyninės krizės ištiktas kompozitorius buvo susitikęs su Z. Froidu ieškodamas patarimo. Gustavas Maleris mirė 1911 m. gegužės 18 d. Vienoje nuo bakterinio endokardito.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rosenzweig, Alfred. Gustav Mahler: New Insights Into His Life, Times and Work. Ashgate Publishing, Ltd., 2007, p. 95
  2. Rosenzweig, Alfred. Gustav Mahler: New Insights Into His Life, Times and Work. Ashgate Publishing, Ltd., 2007, p. 99
  3. Seckerson, Edward. Mahler: The Illustrated Lives of the Great Composers. Omnibus Press, 2012
  4. Seckerson, Edward. Mahler: The Illustrated Lives of the Great Composers. Omnibus Press, 2012
  5. Seckerson, Edward. Mahler: The Illustrated Lives of the Great Composers. Omnibus Press, 2012
  6. Cooper, John Michael. Historical Dictionary of Romantic Music. Scarecrow Press, 2013, p. 352
  7. Cooper, John Michael. Historical Dictionary of Romantic Music. Scarecrow Press, 2013, p. 352
  8. Cooper, John Michael. Historical Dictionary of Romantic Music. Scarecrow Press, 2013, p. 307

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka