Kaukolės pamatas

Kaukolės pamatas (lot. Basis cranii; pamatinė kaukolės dalis) - kaukolės (sudarančios galvos griaučius, ašinio skeleto viršutinę dalį) pamatas. Į sudėtingo, gruoblėto reljefo kaukolės pamatą įeina pakauškaulio žvyno sprando plokštuma (planum nuchale), šoninės ir pamatinė šio kaulo dalys (partes laterales et pars basilaris ossis occipitalis), uolinės smilkinkaulio dalys (partes petrosae ossis temporalis), pleištakaulio kūnas, sparnai ir sparninės ataugos (corpus, alae majores et minores, processus pterygoidei ossis sphenoidalis), akytkaulio akytoji plokštelė (lamina cribrosa ossis ethmoidalis) ir kaktikaulio akiduobinės dalys (partes orbitales ossis frontalis).

Pamatas skiriamas į išorinį (basis cranii externa) ir vidinį (basis cranii interna).

Išorinis kaukolės pamatas

Išorinis kaukolės pamatas (basis cranii externa) apžvelgiamas iš apačios (norma inferior, s. basalis). Sudėtingą jo reljefą lemia tai, kad jis glaudžiai siejasi su veidine kaukolės dalimi bei jungiasi su stuburu ir kad prie jo iškilimų tvirtinasi galingi sprando bei kaklo raumenys, o angas perveria gausybė kraujagyslių ir nervų.

Išorinis kaukolės pamatas skirstomas į priekinį, vidurinį ir užpakalinį sektorius, bet priekinį sektorių ištisai dengia veido kaulai. Tad patogiau pamatą apžvelgti didžiosios angos (foramen magnum), atžvilgiu. Ji dominuoja, per ją galvos smegenys jungiasi su nugaros smegenimis.

Atgal nuo didžiosios angos, link išorinio pakauškaulio kyšulio (protuberantia occipitalis externa) driekiasi išorinė pakauškaulio skiauterė (crista occipitalis externa), kurios vidurį skersai kerta apatinė sprando linija (linea nuchalis inferior), o nuo gumburo į šonus nutįsta viršutinė sprando linija (linea nuchalis superior).

Į šonus nuo didžiosios angos iškyla pakauškaulio krumpliai (condyli occipitales), skersai perverti poliežuvinio nervo kanalo (canalis nervi hypoglossi). Už krumplių randame krumplines duobes (fossae condylares), kurios viena ar abi gali prakiurti ir tapti kanalu (canalis condylaris). Krumplių šonuose žiojėja didelės jungo angos (foramina jugularia). Nuo kiekvienos jų atgal ir į šoną kyšo po ylinę ataugą (processus styloideus), greta kurios yra ylinė spenio anga (foramen stylomastoideum). Dar šiek tiek į šoną ir atgal yra du įdubimai ir vienas iškilimas: pakaušinės arterijos vaga (sulcus arteriae occipitalis), speninė įlanka (incisura mastoidea) ir speninė atauga (processus mastoideus). Ataugoje kartais galime rasti speninę angą (foramen mastoideum).

Didžiosios angos priekyje, pamatinėje pakauškaulio dalyje (pars basilaris ossis occipitalis) yra neryškus ryklinis gumburėlis (tuberculum pharyngeum). Pamatinę pakauškaulio dalį nuo smilkinkaulio uolinės dalies (pars petrosa ossis temporalis), skiria uolinis pakauškaulio plyšys (fissura petrooccipitalis). Apatiniame uolinė dalies paviršiuje žiojėja miego arterijos kanalo išorinė atvara (apertura externa canalis carotici). Nuo jos į šoną ir šiek tiek į priekį, skruostinio lanko (arcus zygomaticus), pamate, yra apatinio žandikaulio duobė (fossa mandibularis). Smilkinkaulio uolinės dalies viršūnė iš užpakalio užtveria netaisyklingos formos plėštinę angą (foramen lacerum). Iš šono ir iš priekio angą riboja pleištakaulio dariniai. Tarp pleištakaulio didžiojo sparno ir smilkinkaulio uolinės dalies lieka pleištinis uolos plyšys (fissura sphenopetrosa). Nuo jos į priekį ir į šoną, pleištakaulio didžiojo sparno pamate, yra ovalioji anga (foramen ovale), ir dyglinė anga (foramen spinosum). Kitus išorinio kaukolės pamato elementus - pleištakaulio kūną (corpus ossis sphenoidalis), akytąją akytkaulio plokštelę (lamina cribrosa ossis ethmoidalis), ir akiduobinę kaktikaulio dalį (pars orbitalis ossis frontalis), - uždengia veido kaulai.

Vidinis kaukolės pamatas

Žmogaus pamatinė kaukolės dalis (vaizdas iš vidaus)

Vidinis kaukolės pamatas (basis cranii interna) atsikreipęs į kaukolės ertmę ir matomas nupjovus skliautą. Iš vidaus ribos tarp kaukolės skliauto ir pamato nėra, tik jos užpakalinę atkarpą žymi skersinio ančio vaga (sulcus sinus transversi). Vidinio kaukolės pamato reljefas susijęs su galvos smegenų paviršiaus nelygumais ir per pamatą einančiomis kraujagyslėmis bei nervais. Labai ryškios žymės skiria tris jos dalis - priekinę, vidurinę ir užpakalinę duobes (fossa cranii anterior, fossa cranii media et fossa cranii posterior). Priekinę duobę nuo vidurinės atriboja pleištakaulių mažųjų sparnų (alae minores ossis sphenoidalis), aštrūs užpakaliniai kraštai, o vidurinę nuo užpakalinės - smilkinkaulių uolinės dalies viršutiniai kraštai (margines superiores partis petrosae ossium temporalium), ir pleištakaulio turkiško balno nugara (dorsum sellae).

Priekinės kaukolės duobės (fossa cranii anterior), dugno vidurys įdubęs. Tai akytkaulio akytoji plokštelė (lamina cribrosa ossis ethmoidalis), o joje kyšo gaidžio skiauterė (crista galli), kurios sparneliai (alae cristae galli), prasiskėsdami užtveria iš užpakalio akląją angą (foramen caecum). Iš kairės ir dešinės didžiąją duobės dugno dalį sudaro kaktikaulio akiduobinė dalis (pars orbitalis ossis frontalis), skirianti kaukolės ertmę nuo akiduobės. Paviršių ryškiai išraižo smegenų vingių įspaudai (impressiones gyrorum, s. digitatae), ir smegenų kalvelės (juga cerebralia). Pleištakaulio mažųjų sparnų viršutinius paviršius, sudarančius duobės dugno užpakalinę dalį, sieja pleištakaulio jungas (jugum sphenoidale). Į priekinę duobę remiasi smegenų didžiųjų pusrutulių kaktos skilčių apatiniai paviršiai.

Vidurinės kaukolės duobės (fossa cranii media), centrinė dalis siauresnė, o šoninės - plačios. Centrinę dalį sudaro pleištakaulio turkiškas balnas (sella turcica). Jo viduryje esančioje posmegeninės liaukos duobėje (fossa hypophysialis), glūdi bendravardis tarpinių smegenų darinys, o šonuose strėline kryptimi besidriekiančioje plačioje miego arterijos vagoje (sulcus caroticus), - bendravardė arterija. Balno priekyje, abipus gumburėlio (tuberculum sellae), pleištakaulio mažųjų sparnų pamatą perveria regos kanalas (canalis opticus), kuriuo lenda regos nervas.

Vidurinės kaukolės duobės šoninę dalį sudaro pleištakaulio didžiojo sparno smegeninis paviršius (facies cerebralis alae majoris ossis sphenoidalis), smilkinkaulio žvyninės dalies smegeninis paviršius (facies cerebralis partis squamosae ossis temporalis), ir to paties kaulo uolinės dalies priekinis paviršius (facies anterior partis patrosae ossis temporalis). Jos priekyje, po pleištakaulio mažaisiais sparnais, matyti viršutinis akiduobės plyšys (fissura orbitalis superior), einant atgal - apskritoji anga (foramen rotundum), vedanti į sparninę gomurio duobę (fossa pterygopalatina), ovalioji anga (foramen ovale), ir dyglinė anga (foramen spinosum), abi atsiveriančios kaukolės pamato išorėje. Šiek tiek labiau į vidų žiojėja plėštinė anga (foramen lacerum). Nuo jos atgal, piramidės viršūnėje, galima apčiuopti trišakio nervo įspaudą (impressio trigeminalis), nuo jo į šoną iškyla lankinė pakyla (eminentia arcuata), dar labiau į šoną yra būgno stogas (tegmen tympani), o viršutiniu pakauškaulio uolinės dalies kraštu įstrižai vingiuoja viršutinio uolinio ančio vaga (sulcus sinus petrosi superioris). Į vidurinės duobės šonines dalis remiasi galvos smegenų smilkinio skiltys, palikdamos vingių įspaudus ir smegenų kalveles.

Užpakalinę kaukolės duobę (fossa cranii posterior), sudaro beveik visas pakauškaulis (iki skersinio ančio vagos) ir smilkinkaulio uolinės dalies užpakalinis paviršius (facies posterior partis patrosae ossis temporalis). Šios duobės dominantė - didžioji anga (foramen magnum). Jos priekyje yra nuokalnė (clivus), į kurią remiasi pailgosios smegenys ir tiltas. Nuokalnės kraštais, pakauškaulio pamatinės dalies ir smilkinkaulio uolinės dalies paribiu, leidžiasi apatinio uolinio ančio vaga (sulcus sinus petrosi inferioris). Apačioje ji įteka į jungo angą (foramen jugulare), nuo kurios prasideda ir eina atgal gili riestinio ančio vaga (sulcus sinus sigmoidei). Nuo jungo angos į viršų matyti vidinė klausomoji anga (porus acusticus internus), vedanti i bendravardę landą (meatus acusticus internus). Už didžiosios angos pakauškaulio žvynu kyla vidinė pakauškaulio skiauterė (crista occipitalis interna), skirianti dvi smegenėlių duobes (fossae cerebellares), į kurias įsistato smegenėlių pusrutuliai.

Literatūra

• Žmogaus anatomija. I tomas / G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. L. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė. Vilniaus universiteto leidykla, 2008 m.