Katunės kalnagūbris

Katunės kalnagūbris (rus. Катунский хребет, Катунскиe Белки) – kalnagūbris Rusijoje, Altajaus Respublikoje, Altajaus kalnų centrinėje dalyje, Kazachstano pasienyje. Ilgis apie 150 km. Didžiausias aukštis 4506 m (Rytų Beluchos viršūnė Beluchos kalnų masyve). Sudaro Katunės, Arguto ir Berelio vandenskyrą. Kalnai sudaryti iš metamorfinių uolienų (granito, skalūnų).

Šlaituose – maumedynai ir kedrinių pušų miškai, aukščiau kaip 2000–2200 m – alpinės pievos, ledynai (virš 380, bendras plotas 280 km²; tarp jų – Katunės ledynas).^[1]^[2]

Šaltiniai

↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 202
↑ Katunės kalnagūbris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 202

[2] Katunės kalnagūbris. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[1]

[2]