Katinų akmuo

Koordinatės: 55°38′54″š. pl. 25°04′41″r. ilg. / 55.6483426°š. pl. 25.0781822°r. ilg. / 55.6483426; 25.0781822
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Katinų akmuo

Akmens paviršiuje iškalta įduba
Katinų akmuo
Katinų akmuo
Koordinatės
55°38′54″š. pl. 25°04′41″r. ilg. / 55.6483426°š. pl. 25.0781822°r. ilg. / 55.6483426; 25.0781822
Vieta Anykščių rajonas
Seniūnija Andrioniškio seniūnija
Tirtas 1975 m.

Katinų akmuo (arba Sedeikių akmuo) – mitologinis akmuo Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Katinų vienkiemio (Andrioniškio seniūnija), 1,05 km į šiaurės vakarus nuo tilto per Pelyšą kelyje  1216  SedeikiaiMikieriaiČiukai , 0,7 km į rytus nuo Sedeikių dvaro sodybos, Pelyšos dešiniajame krante, Pavarių girininkijos, 139 kvartalo šiaurės rytinėje dalyje, Anykščių miškų urėdija. Įtrauktas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 16125).[1]

Pasiekiamas einant Pelyšos pakrante per tankius krūmus ir medžių išvartas. Kelio nuoroda, takas vedantis link objekto yra. Akmuo stūkso kiek praretintame nuo krūmokšnių plote. Sunkiai surandamas. Orientyrai: prie akmens auga tankus sodintas eglynas, kitoje upelio pusėje, už 50 m tarp lapuočių įsiterpusi išskirtinio storio pušis.

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuskeltoji akmens pusė

Katinų akmuo yra rausvas granitas, apvalus, 1,1 m skersmens, 0,35 m iškilęs virš žemės. Jo šonuose (vienas nuskeltas) yra vertikalūs grioveliai, viršuje – iškalta rakto skylės pavidalo 72 cm ilgio, 0, 4 cm gylio ir 22–31 cm pločio įduba.

1975 m. aplink akmenį Istorijos institutas (tyrimų vadovas Vytautas Urbanavičius) atliko archeologijos tyrimus. Ištirtas 24 m² plotas. Nustatyta, kad akmuo buvo apdirbtas – stovi ant akmenų, kurių dalis yra jo nuoskalos. Prie akmens pietinės pusės rasta 1,5 m skersmens ir apie 0,3 m gylio piltuvėlio pavidalo duobė, grįsta šio akmens nuoskalomis. Joje aptikta 3 laužaviečių liekanų, degėsiuose buvo glazūruoto puodelio su ąsa fragmentas, geležinė grandis. Manoma, kad akmuo buvo alko aukuras ir čia XVIXVII a. dar vyko apeigos.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Katinų, Sedeikių senovės kulto vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-17.
  2. Vytautas UrbanavičiusKatinų akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 575 psl.