Karavankų geležinkelio tunelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šiaurinis Karavankų geležinkelio tunelio įvažiavimas
Pietinis Karavankų geležinkelio tunelio įvažiavimas

Karavankų geležinkelio tunelis (vok. Karawankentunnel; slovėn. Predor Karavanke) – ketvirtas pagal ilgį Austrijos geležinkelio tunelis ir ilgiausias Slovėnijos geležinkelio tunelis (7976 m ilgio). Tunelis eina po Karavankų kalnų Rožcos perėja ir jungia Sankt Jakob im Rosental pietų Austrijoje ir Jesenices šiaurės Slovėnijoje. Tunelis svarbi Karavankų geležinkelio dalis, o Karavankų geležinkelis kartu su Bohinio (Bohinj) geležinkeliu buvo nutiesti dar Austrijos-Vengrijos laikais tam, kad sujungtų Triesto uostą su Klagenfurtu (Karintijos žemės sostinė).[1]

1867-1918 m. Triestas buvo Austrijos-Vengrijos dalis. Jis buvo pagrindinis Austrijos jūrų uostas, pro kurį vyko jūrų prekyba, tačiau neturėjo efektyvaus geležinkelio susisiekimo su pačia Austrija. Siekiant paskatinti prekybą per Triestą ir kartu visą Austrijos jūrų prekybą buvo nutarta 1901 m. nutiesti Karavankų geležinkelio liniją, jungiančią Triestą ir Klagenfurtą. 1906 m. spalio 1 d. erchercogas Pranciškus Ferdinandas atidarė Karavankų tunelį. Karavankų linija sujungė dabartinių Slovėnijos ir Austrijos žemes.

Tunelis svarbus tarptautiniame geležinkelių susisiekime. Per dieną juo pravažiuoja daugiau kaip 80 traukinių.[2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]