Kapsulinis ginklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Vaizdas:German (Prussian) Model 1850 1887.jpg
Prūsiškas 1850 m. modelio vienšūvis kasulinis 15,17 mm kalibro pistoletas. Naudotas Prūsijos, Bavarijos ir kitų Vokietijos valstybių kariuomenės 1850-1875 m.
Kišeninis kapsulinis pistoletas

Kapsulinis ginklas – per vamzdžio laibgalį užtaisomas šaulio ginklas (pistoletas ar šautuvas), kuris iššaunamas daužikliui smogus į atskirą kapsulę.

Atskirosios kapsulės buvo išrastos apie 1830 m. Jų išradimas išsprendė svarbią ginklų, užtaisomų per vamzdžio laibgalį, techninę problemą – šie ginklai buvo nepatikimi, nes labai priklausė nuo oro. Nuo drėgno oro atidrėkdavo parakas ant lentynėlės, ir titnaginio skeltuvo kibirkštis nepadegdavo atidrėkusio parako. Be to, vėjas lentynėlės paraką nupūsdavo ar lietus nuplaudavo.

Išradus kapsules daug titnaginių šautuvų ir pistoletų buvo perdaryti į kapsulinius. Kapsuliniuose ginkluose kapsulę užmaudavo ant specialaus vamzdelio vamzdžio storgalyje. Nuspaudus nuleistuką daužiklis smogia į kapsulę, nuo smūgio sprogsta kapsulėje esantis užtaisas ir padega vamzdyje esantį paraką. Tokias kapsules gamina ir šiais laikais (mažas pistoletams ir dideles šautuvams), jos skirtos mėgėjams, šaudantiems senoviniais ir naujadarais kapsuliniais ginklais.

Kapsuliniai ginklai irgi turėjo savo techninę problemą – mūšio įkarštyje ar jojant būdavo sunku užtaisyti ginklą, nes mažą kapsulę sunku sučiupinėti. Todėl kai kurie šaudmenų gamintojai tą problemą sprendė kapsules įtaisydami popierinėje juostelėje (panašioje į žaislinių pistoletų pistonų juosteles) ar diske. Kiti kapsuliniai ginklai turėjo specialias dėtuves kapsulėms, iš kurių kapsulės pačios patekdavo į šūvio vietą.

Apie 1850 m. kapsules ėmė įtaisinėti šovinių tūtelėse, todėl kapsuliniai ginklai ėmė nykti. Dabar juos naudoja tik ginklų mėgėjai ir istorijos mėgėjai rekonstruktoriai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]