Kanterio spaustuvė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kanterio spaustuvė – spaustuvė, 17361812 m. veikusi Karaliaučiuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Spaustuvę įsteigė Filipas Kristupas Kanteris (m. 1764 m.). Nuo 1730 m. jis pradėjo dirbti knygnešiu. Spaustuvė ėmė rentabiliai veikti, kai gauta privilegija leisti Bibliją ir giesmynus įvairiomis kalbomis. F. Kanteris, 1736 m. nusipirkęs B. Korvino-Kvasovskio spaustuvę, perėmė jos turėtą privilegiją. 1763 m. įmonei suteiktas Karališkosios spaustuvės vardas. Mirus savininkui Kanterio spaustuvę perėmė jo sūnus D. Kristupas Kanteris (m. 1812 m.), vėliau – pastarojo sūnėnui D. F. S. Šulcui. 1812 m. spaustuvė pavadinta Šulco spaustuve.

Leidyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš viso Kanterio spaustuvėje išspausdintos 25 lietuviškos knygos bei smulkūs spaudiniai. Vyravo protestantų literatūra: giesmynai, atskiros Biblijos dalys, didaktiniai skaitymai. Svarbiausia knyga – Biblijos antrasis leidimas lietuvių kalba (1755 m. Parengė Adomas Fridrikas Šimelpenigis (1699–1763). Kanterio spaustuvės savininkai prekiavo savo spaudiniais, jais aprūpindavo lietuviškas mokyklas.[1] Kanterio spaustuvėje spausdintas knygas naudojo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Biblia, tai esti Wissas Szwentas rasztas Seno ir Naujo Testamento, pagal wokiszką perstattimą D. Mertino Luteraus. 2-asis leidimas. Karaliauczuje: randamas pas Pilippą Kristupą Kanterį, 1755., 888 p.
  • Bunyan J., Krikšczoniês kelone i anną išganitingą amžia, d. 1–2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Domas KaunasKanterio spaustuvė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 342 psl.