Kangjur

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kangjur (tibet. བཀའ་འགྱུར  = bka' 'gyur „Žodžio vertimai“) – Tibeto budistinio kanono dalis, kuriam priklauso „Budos žodžiai“. Tai budistinių sanskrito, kinų kalbos, prakritų tekstų apie Budą ir jo mokymą vertimų kanonas. Didele dalimi atitinka tibietietišką (o tuo pačiu ir Sarvastivados) Tripitaką.

Kangjur skirstomas į šias dalis:

  • Vinaja (dul-ba) -13 t.
  • Pradžniaparamita (sher-phyin) – 21 t.
  • Avatamska (phal-chen) – 6 t.
  • Ratnakuta (dkon-mchog-brtsegs-pa) – 6 t.
  • Sūtros (mno) – 30 t.
  • Tantros (rgyud) – 22 t.

Laikoma, kad Kangjur klasifikaciją sukūrė Šalu vienuolyno mokslininkas Budonas (XIV a.), remdamasis Narthango vienuolyno biblioteka. Pirmieji Kangjur leidimai buvo rankraštiniai, bet 1410 m. išleistas pirmasis ksilografinis leidimas (Pekine).[1] Kiti žinomi leidimai yra Dergė, Lasos, Narthango, Urgos. Skirtinguose leidimuose tekstų ir tomų skaičius skiriasi (maždaug nuo 108 iki 150 tomų).

Likusi budistinio kanono dalis – paaiškinimai – pateikti Tengjur sąvade.

Kangjur kanoną turi ir bonas. Ten pateikiamas Šenrabo mokymas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Маланова Т. М. Тибетский канон Ганчжур и Данчжур как движущаяся система текстов // Источниковедение и текстология памятников средневековых наук в странах Центральной Азии. – Новосибирск, 1989. – С. 251–259