Budonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
XIV a. freska, vaizduojanti Budoną (kairėje) ir jo įpėdinį

Budonas (tibet. བུ་སྟོན་རིན་ཆེན་འགྲུབ  = Bu-ston Rin-chen 'Grub; 12901364 m.) – Tibeto budizmo mokslininkas, kodifikatorius, vertėjas. Buvo 11-asis Šalu vienuolyno, priklausančio Sakja mokyklai, vyresnysis.

Budonas studijavo vinają, pradžniaparamitą, abhidharmą, buvo įšventintas į „naujųjų vertimų“ tantros tradiciją. 1320 m. tapo Šalu vienuolyno (U-Cange) vyresniuoju ir juo buvo 37 metus. Ten jis ėmėsi tvarkyti budistinės literatūros archyvą ir sukūrė klasifikacijos sistemą – išskyrė du pagrindinius sąvadus Kangjur („Budos žodžiai“) ir Tengjur („komentarai, pamokymai“). Jis taip pat sukūrė vidinę Kangjur ir Tengjur kladifikaciją bei tantrų klasifikaciją (4 atmainos: kriya, carya, yoga-tantra, anuttara-yoga-tantra). 1322 m. užbaigė klasikiniu tapusį veikalą „Budizmo istorija“.