Kalio trąša

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kalio trąša – mineralinės medžiagos, vartojamos augalų maitinimui kaliu gerinti. Pagrindinis kalio trąšų šaltinis – gamtinių kalio druskų telkiniai. Kalio trąšos tinka visiems augalams ir visuose dirvožemiuose, tačiau itin veiksmingos jauriniuose dirvožemiuose ir durpynuose. Lengvai tirpsta vandenyje, kalis gerai laikosi dirvoje, todėl tręšti galima ir rudenį. Iš kalio trąšų gaminamas kalio chloridas ir kalio sulfatas, kalimagnezija. Geriau vartoti kalio sulfatą, nes jame nėra augalams kenksmingo chloro (kai kuriems augalams, pvz., bulvėms, citrusinėms kultūroms, jis netgi žalingas).

Trūkstant kalio lapai pasidaro melsvai žali, po to išblykšta, paruduoja, ima džiūti jų viršūnė ir tarpgysliai. Lapų forma pasikeičia, jie tampa minkšti ir silpnėja.

Kalio trąšos skirstomos į:

koncentruotąsias, turinčias ~ 59-60 % kalio (pvz., kalio chloridas)
žaliavines, turinčias jo ~10 % (pvz., kainitas).

Naudojamos trąšos

Iš kalio trąšų Lietuvoje naudojamas kalio chloridas (KCl). Tai svarbiausioji kalio trąša. Turi 59 -61 % K₂O. Tai dažniausiai balti (rusvi arba pilki) ir smulkūs (0,15–0,75 mm) kristalai. Gerai tirpsta vandenyje. Beriamas į dirvą anksti (prieš sėją), kad vanduo spėtų išplauti chlorą. Į Lietuvą atsivežama iš Soligorsko (Baltarusija).

Kalio sulfatas (K₂ SO₄), gaunamas iš kalio chlorido tirpalo, veikiamo magnio sulfatu. Turi 45 -52 % K₂O. Tai balti, smulkūs kristaliniai milteliai. Kadangi jo gaminama nedaug (brangus), vartojamas tik chlorui jautriems augalams (pvz., tabakui, pomidorams, linams, bulvėms) tręšti.

Kalio karbonatas/ potašas (K₂CO₃), gaunamas kaip aliuminio gamybos iš nefelino atlieka. Turi 55 -56 % K₂O. Stiprios šarminės reakcijos. Greitai drėksta, tirpsta. Vartojamas rūgščioms dirvoms ir chlorui jautriems augalams tręšti. Medžio pelenai turi ~ 14 % K₂O, cemento dulkės ~ 15 %.

Nauda augalams ir naudojimas

Kalis reguliuoja augalų maitinimą, didina atsparumą ligoms, mažina nitratų susikaupimą, kalio jonai yra vieni iš pagrindinių jonų ląstelių biopotencialų susidaryme. Sudaro 1–2 % augalų sausos medžiagos. Daugiau jo jaunose augalo dalyse ir lapuose. Jis dalyvauja fotosintezės procese, t. y., susidarant cukrums ir krakmolui, taip pat greitina baltymų sintezę aktyvindamas fermentus, katalizuojančius pektidų susidarymą iš aminorūgščių. Kai dirvose pakanka kalio, stiebai išauga tvirtesni ir atsparesni išgulimui.

Kalio trąšos paprastai į dirvą beriamos su fosforo arba azoto ir fosforo trąšomis. Efektyviausiai veikia durpiniuose, salpiniuose, prie smėlio ir lengvuose velėniniuose jauriniuose priemolio dirvožemiuose. Naudingos visiems augalams, o ypač bulvėms, cukriniams runkeliams, pašariniams šakniavaisiams, tabakui, linams, kanapėms, ankštiniams augalams, kukurūzams, žiemkenčiams, pašarinėms žolėms. Tręšiant jomis nuolat be kalkių priedo, didėja dirvožemių rūgštingumas. Žiemkenčiams kalio trąšos beriamos rudenį, prieš sėją, cukriniams ir pašariniams runkeliams dažniausiai t. p. iš rudens, dobilams ir ganykloms – anksti pavasarį. Kai dirvos tręšiamos nedidelėmis mėšlo normomis (20 t/ha), kalio trąšų normos mažinamos pusiau.

Šaltiniai