Kalevas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kalevaskarelų ir suomių mitologijoje yra karelų bei suomių mitinių didvyrių (Viainiamioineno, Ilmarineno, Leminkiaineno) giminės pradininkas, šie didvyriai kartais vadinami jo sūnumis. Iš Kalevo vardo kilęs E. Lionroto sudaryto poetinio epo „Kalevala“ pavadinimas. Kalevala – epinis šalies pavadinimas, reiškiantis 'Kalevo kraštas'.[1]

Kalevas estų mitologijoje – legendinis didvyris milžinas, įkūręs valstybę (kunigaikštystę) prie Viru kranto, estų tautinio didvyrio Kalevo sūnaus (est. Kalevipoig) tėvas. Kalevo sūnus – pagrindinis to paties pavadinimo estų tautinio epo veikėjas. Manoma, kad Sirijus – Kalevo žvaigždė, Oriono žvaigždynas – Kalevo kalavijas.[2] Pasak senovinių padavimų, Kalevas palaidotas Talino Katedros kalvoje (est. Toompea), ji buvo supilta iš didelių akmens riedulių, kuriuos sunešė jo žmona Linda, norėjusi taip padengti vyro kapą. Anot legendos, iš Lindos ašarų susitvenkė Ulemistės ežeras.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Straipsnis „Kalevala“, Nuoroda tikrinta 2022-08-04
  2. Петрухин В. Я. (2005). Мифы финно-угров. М.: Астрель : АСТ : Транзиткнига. p. 135. {{cite book}}: Cite has empty unknown parameter: |1= (pagalba); no-break space character in |last= at position 12 (pagalba)