Kalesninkų apylinkė (Šalčininkai)
54°11′š. pl. 24°50′r. ilg. / 54.19°š. pl. 24.84°r. ilg.
.svg){kind=small} Kalesninkų apylinkė
| ||
| Centras | Kalesninkai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Eišiškių valsčius (1940–1947) Kalesninkų valsčius (1947–1950) | |
| Apskritis | Trakų apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Eišiškių rajonas (1950–1972) Šalčininkų rajonas (1972–1995) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Kalesninkų seniūnija | ||
Kalesninkų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, pasienyje su Baltarusija.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kalesninkų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Eišiškių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos dalis Naujo Dvaro apylinkės ir dalis Purvėnų apylinkės, 1960 m. – didžioji dalis Diežiškių apylinkės, 1963 m. – Nevainionių apylinkė.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Gegužės 1-osios“ kolūkis [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
41,51 | 3032 ([5]) | „Gegužės Pirmosios“ kolūkis [6] | 11 kaimų, 7 vienkiemiai |
| 1970-01 (Išsamiau) |
2570 | 29 kaimai, 6 viensėdžiai [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
84,47 | Kalesninkų tarybinis ūkis, Versekos tarybinis ūkis [8] | 33 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
33 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
2909 | 35 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [10] | ||
| 1986 m. | Kalesninkų tarybinis ūkis, Versekos tarybinis ūkis [11] | Daugidonys, Kalesninkai, Purvėnai, Verseka ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
2364 | 35 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [12] | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 161
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 6–7
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 9–10
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 71
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 513 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 235.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 474
- ↑ Šalčininkų rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 151
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 519