Kalesninkų apylinkė (Šalčininkai)

Koordinatės: 54°11′š. pl. 24°50′r. ilg. / 54.19°š. pl. 24.84°r. ilg. / 54.19; 24.84
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°11′š. pl. 24°50′r. ilg. / 54.19°š. pl. 24.84°r. ilg. / 54.19; 24.84

  Kalesninkų apylinkė
Centras Kalesninkai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Eišiškių valsčius (1940–1947)
Kalesninkų valsčius (1947–1950)
Apskritis Trakų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Eišiškių rajonas (1950–1972)
Šalčininkų rajonas (1972–1995)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Kalesninkų seniūnija

Kalesninkų apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietryčių Lietuvoje, pasienyje su Baltarusija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Kalesninkų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Eišiškių rajonui.[2] 1954 m. prijungtos dalis Naujo Dvaro apylinkės ir dalis Purvėnų apylinkės, 1960 m. – didžioji dalis Diežiškių apylinkės, 1963 m. – Nevainionių apylinkė.[3]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Gegužės 1-osios“ kolūkis [4]
1959 m.
(Išsamiau)
41,51 3032 ([5]) „Gegužės Pirmosios“ kolūkis [6] 11 kaimų, 7 vienkiemiai
1970-01
(Išsamiau)
2570 29 kaimai, 6 viensėdžiai [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
84,47 Kalesninkų tarybinis ūkis, Versekos tarybinis ūkis [8] 33 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys
1976-07-01
(Išsamiau)
33 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2909 35 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [10]
1986 m. Kalesninkų tarybinis ūkis, Versekos tarybinis ūkis [11] Daugidonys, Kalesninkai, Purvėnai, Verseka ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
2364 35 kaimai, 5 viensėdžiai, 2 kaimų dalys [12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 161
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 6–7
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 9–10
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 71
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 513 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 235.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 474
  11. Šalčininkų rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 151
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 519