Kalėdų kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kalėdų kalnai
Šiaurės Ašigalio upelis
Šiaurės Ašigalio upelis
Žemynas Šiaurės Amerika
Šalys Kanada Kanada
Aukščiausias taškas 750 m
Koordinatės 47°10′ š. pl. 66°40′ v. ilg. / 47.167°š. pl. 66.667°r. ilg. / 47.167; 66.667Koordinatės: 47°10′ š. pl. 66°40′ v. ilg. / 47.167°š. pl. 66.667°r. ilg. / 47.167; 66.667

Kalėdų kalnai (angl. Christmas Mountains, pranc. Monts Noël) – grupė suapvalėjusių viršukalnių, išsidėsčiusių apie 35 km ruože pietryčių Kanadoje, Naujojo Bransviko provincijos Nortumberlando grafystėje. Kalnai dunkso prie Šiaurės Ašigalio upelio (angl. North Pole Stream) ir Mažojo Pietvakarių Miramičio (Little Southwest Miramichi River) ištakų, į vakarus nuo Didžiojo Plikojo kalno (Big Bald Mountain), į pietus nuo Karltono kalno (Mount Carleton). Kalnai iš dalies atskiria Miramičio, Gyvatinės (Serpentine River) ir Nepisiguito (Nepisiguit River) upių baseinus.

1964 m. Arthur F. Wightman suteikė kalnagūbriui ir viršukalnėms pavadinimus, pastebėdamas, kad anksčiau buvusios bevardės viršūnės buvo iškilusios prie Šiaurės Ašigalio upelio ištakų, todėl šią Apalačų kalnų grandinę tiko pavadinti krikščioniškos Kalėdų šventės vardu – Kalėdų kalnais.

Tai 10 viršukalnių:[1]

  • Šiaurės Ašigalio (North Pole Mountain) – 690 m
  • Šv. Nikolo (Mount St. Nicholas) – 625 m
  • Veržlusis (Mount Dasher) – 750 m
  • Šokėjas (Mount Dancer) – 670 m
  • Šoklusis (Mount Prancer) – 580 m
  • Pikčiurna (Mount Vixen) – 650 m
  • Kometa (Mount Comet) – 550 m
  • Kupidonas (Mount Cupid) – 530 m
  • Griaustinis (Mount Donder) – 730 m
  • Žaibas (Mount Blitzen) – 670 m

Aštuonios viršūnės pavadintos vardais Kalėdų senelio elnių, kurie buvo minimi 1823 m. išspausdintame Klemento Mūro eilėraštyje „Šv. Nikolo apsilankymas“ (A Visit From St. Nicholas). Nors vėlesnėje populiarioje kalėdinėje dainoje „Elnias Rudolfas Raudonnosis“ (Rudolph the Red-Nosed Reindeer) prie Kalėdų senelio kompanijos buvo pridėtas žymiausias devintasis elnias, kinkinio vedlys Rudolfas, tačiau šio vardo tarp Kalėdų kalnų taip ir neatsirado.[2][3][4]

Miškų iškirtimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1990–ųjų metų vidurio Kalėdų kalnų miškai nebuvo paliesti pramoninės miškotvarkos. Plačią valstybinio miško plotų juostą, plytinčią provincijos šiaurės rytinėje dalyje, administravo Naujojo Bransviko Gamtos išteklių departamentas. Vos keli keliai vedė į šią teritoriją, todėl Kalėdų kalnuose ilgai augo Akadijos senosios girios, kurios buvo unikalios Šiaurės Amerikos žemyno šiaurės rytuose. Naujojo Bransviko Gamtos išteklių departamentui išnuomojus Kalėdų kalnų miškų plotus JAV celiuliozės ir popieriaus kompanijai „Repap“ (atvirkščiai iš Paper – popierius), apie 1995 m. regione prasidėjo intensyvus miškovežių kelių tiesimas ir plynas miško kirtimas. Tai truko keletą metų, nekreipiant dėmesio į radikalių aplinkos apsaugos judėjimų protestus, nes buvo baiminamasi prarasti senuosius miškus. Nepaisant šių pastangų, dešimtmečio pabaigoje žymi dalis Kalėdų kalnų miškų buvo iškirsti.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]