Kauno radijo gamykla
54°54′11″ š. pl. 23°54′55″ r. ilg. / 54.90306°š. pl. 23.91528°r. ilg.
Kauno radijo gamykla (santr. KRG; iš pradžių vadinosi Kauno radijo fabrikas, nuo 1980 m. „Banga“) – radiotechnikos gamykla Kaune, veikusi 1953–1995 m., viena didžiausių Kauno įmonių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gamykla pradėjo veikti nebaigtoje statyti Prisikėlimo bažnyčioje: 1952 m. vasario 8 d. Stalinas pasirašė potvarkį, kuriuo nurodė pastate įkurti radijo imtuvų gamyklą (dab. Žemaičių g. 31). Vėliau pastatyti nauji gamybiniai ir administraciniai korpusai (dab. Savanorių pr. 64), įkurtas konstruktorių biuras. Daugystės gatvėje vienu metu dirbo 10 tūkst. žmonių.[1]
1969–1971 m. KRG specialusis konstravimo biuras sukonstravo tranzistorinių magnetolų Minija-5, Minija-6, Nida, Nida-2, Nida-3 pramoninius pavyzdžius, jie gerai įvertinti to meto SSRS žinybose, konstruktoriai apdovanoti diplomais, tačiau šios magnetolos nebuvo pradėtos gaminti. Nuo 1973 m. KRG pradėta orientuoti išskirtinai televizorių gamybai, dalinai – kaip pagrindinė televizorių tiekėja būsimai 1980 m. Maskvos olimpiadai.
1987 m. Dovainonyse (Kaišiadorių raj.) prie sodų pastatyta Kauno radijo gamyklos techninė bandymų stotis, kurioje vykdyti televizijos imtuvų ir kanalų selektorių elektromagnetinio suderinamumo bandymai. Televizoriai čia važiuodavo iš visos Sovietų Sąjungos, nes tokia bandymų stotis buvo vienintelė. Vėliau laboratorija priklausė Ryšių reguliavimo tarnybai.[1]
KRG gaminiai buvo siunčiami į 18 SSRS televizorių gamyklų, eksportuojami į 16 užsienio šalių (Belgiją, Čekoslovakiją, Daniją, Didžiąją Britaniją, Italiją, Jugoslaviją, Lenkiją, Olandiją, Suomiją, VFR ir kt.).[2] Nemaža dalis produkcijos buvo skiriama SSRS kariuomenės reikmėms.
Sovietmečio pabaigoje Žaliakalnyje pastatyti gamyklos „Šilelio“ kultūros rūmai (projektuotojas „Miestprojektas“, arch. Ramūnas Kamaitis). Pagal paskirtį buvo naudojami gana mažai. Kultūrai skirtame pastate nuo pat 1996-ųjų veikė pirmasis Lietuvoje striptizo klubas „Venera“, kuris iki pat 2007-ųjų pabaigos buvo vienintelis tokio pobūdžio klubas Kaune.[3]
1993 m. rugpjūčio mėn. įmonė privatizuota, jos akcijų įsigijo koncernui EBSW priklausančios investicinės akcinės bendrovės. Žlugus televizorių gamykloms Rusijoje ir Baltarusijoje, „Banga“ prarado rinką televizorių komponentams, tuo pat metu nutrūko užsakymai iš Rusijos karinės pramonės. 1995 m. balandžio 25 d. paskelbtas bankrotas.[4] Vėliau dalis KRG padalinių tęsė savo veiklą kaip atskiros įmonės, televizoriai su „Šilelio“ prekės ženklu gaminami Turkijoje.[5][6]
Gamyba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
KRG gamino įvairius radijo komponentus, metrinio ir decimetrinio diapazonų kanalų ir visabangius televizinių kanalų selektorius, mažų gabaritų spalvotus ir nespalvotus televizorius „Šilelis“, medicininę televizijos aparatūrą. Pirmoji produkcija – lempiniai televizorių kanalų jungikliai (nuo 1970 m. ir tranzistoriniai). 1976 m. televizorius „Šilelis“ Leipcigo ir Zagrebo tarptautinėse mugėse apdovanotas aukso medaliu.[7]
KRG produkcija:
- 1956–1958 m. – radijo imtuvai „Majak“
- 1958–1959 m. – radiolos „Daina“
- 1959–1962 m. – magnetolos „Neringa“
- 1962–1963 m. – magnetolos „Vaiva“, magnetola „Minija“
- 1963–1966 m. – magnetolos „Minija 2“ ir „Minija 3“
- radiolos „Minija 2R“
- 1967–1973 m. – magnetolos „Minija 4“
- 1973 m. – magnetolos „Nida“, „Nida-2“, „Nida-3“ (eksperimentinė serija)
- radiolos-magnetolos „Lietuva“ (vienetinė gamyba?)
- nuo 1973 m. – televizoriai „Šilelis 401“, „Šilelis 402 D-1“ ir kiti
- nuo 1978 m. – spalvoti televizoriai „Šilelis C-401“, „Šilelis 32/42 TC-401“ ir kiti
- televizoriai „Banga TC-402D“
- palydovinės televizijos tiuneriai [8]
Kultūrinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1958 m. kino operatorius Steponas Uzdonas gamykloje įkūrė „Bangos“ kino studiją, kuriai vėliau suteiktas liaudies kino studijos pavadinimas.
1967–1995 m. buvo leidžiamas savaitraštis „Banga“. Iki 1987 m. ėjo kaip Kauno radijo gamyklos, iki 1990 m. – Lietuvos televizijos technikos gamybinio susivienijimo „Banga“ savaitraštis. Tiražas: 1967 m. 3000 egz., 1994 m. 1500 egz.[9]
Gamykloje veikė mišrusis choras „Banga“. Vadovai: Juozas Šidlauskas, Vytautas Pučinskas ir kt.
Direktoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1957–1980 m. Valentinas Minkus
- 1980–1990 m. Leonas Jankauskas
- 1990–1995 m. Sigitas Godelis
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Netoli Kauno – mistiškos formos pastatas, kuriame vykdyti svarbiausi bandymai: čia atkeliaudavo ir legendiniai „Šileliai“ delfi.lt 2024-07-06
- ↑ Kauno radijo gamykla. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 395 psl.
- ↑ DRASTIŠKI POKYČIAI ŽALIAKALNYJE: Radijo gamyklos kultūros rūmų vietoje iškils daugiabutis pilotas.lt 2025-12-10
- ↑ Albinas Čiaplikas, Gediminas Stanišauskas. EBSW devyniais čiuptuvais išsiurbė Kauno pramonę // Kauno diena, 2005 m. sausio 18 d. [1] Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.kf.lt/?id=13&nid=740
- ↑ http://www.ivaizdis.lt/res_zinpr_det.php?id=1061 Archyvuota kopija 2022-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Kauno radijo gamykla. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 265
- ↑ http://www.zilionis.lt/history/krg/index.htm
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija / sud. Genovaitė Burneikienė, Dalia Dirvonaitė. - V.: Pradai, 1997. - 56 psl. - ISBN 9986-776-62-7
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Kauno radijo gamyklos produkcija. Archyvuota kopija 2017-08-23 iš Wayback Machine projekto.