Jutonių pilkapynas

Jutonių pilkapynas
[[Image:|250px]]
Jutonių pilkapynas
Koordinatės	55°03′20″ š. pl. 25°34′40″ r. ilg.
Vieta	Švenčionių rajonas
Seniūnija	Pabradės seniūnija
Naudotas	IX a. – XII a.
Žvalgytas	1970, 1978 m.
Tirtas	1937 m.

Jutonių (Dubingių) pilkapynas – pilkapynas Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Jutonių kaimo (Pabradės seniūnija), į šiaurę nuo Baluošo ežero, Dubingių miško rytinėje dalyje. Kultūros vertybės registro kodas A1073 P.

Pilkapynas

Jutonių (Dubingių) pilkapynas yra 0,5 km į pietvakarius nuo Jutonių kaimo, 0,45 km ta pačia kryptimi nuo Jutonių upės dešiniojo kranto, 0,15 km į šiaurės rytus nuo Baluošo ežero, į pietryčius nuo kelio Dubingiai-Joniškis, Utenos miškų urėdijos Dubingių meistrijos Dubingių miške, 36 kvartalo vidurinėje dalyje. Jutonių pilkapyną sudaro apie 120 pilkapių. Jų sampilai 6–12 m skersmens, iki 2 m aukščio. Daugelio pilkapių sampilus juosia grioviai. Keliolika pilkapių pilkapyno šiaurinėje dalyje buvo suardyti 1939 m., tiesiant kelią Dubingiai-Joniškis.

Tyrimai

Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus (dab. Vytauto Didžiojo karo muziejus) darbuotojai ištyrė (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) 3 pilkapius. Dviejuose pilkapiuose buvo palaidoti sudeginti mirusieji – rasta sudegintų žmogaus ir gyvulio kaulų. Viename pilkapyje rasta 2,5 m skersmens, 1,1 m gylio duobė su medienos ir degėsių liekanomis. Pilkapių forma, sampilai, laidosena būdingi IX a. – XII a. Pilkapyno žvalgomuosius tyrimus 1970 m. atliko Istorijos instituto, 1978 m. – Mokslinės metodinės paminklų apsaugos tarybos archeologai.