Justinas Pilyponis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Justinas Pilyponis (1907 m. lapkričio 24 d. – 1947 m. liepos 4 d.) – prozininkas, vienas nuotykinės, detektyvinės ir fantastikos žanro lietuvių literatūros pradininkų.[1]

Gimė Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus Kertauninkų kaime, penkerius metus mokėsi Kauno pirmojoje gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Nuo 1926 m. dirbo įvairiose Marijampolės, Kėdainių ir Kaišiadorių apskričių miškų urėdijose.

Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Kaune, dirbdamas Miškų ūkio generalinėje direkcijoje; nuo 1944 m. rudens – Marcinkonių miškų urėdijoje ir Kėdainiuose vartotojų kooperacijos sistemoje. Mirė Kėdainiuose, kur ir palaidotas. Mirties priežastis – greitoji džiova.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji rašytojo publikacija buvo apsakymas, 1927 m. išspausdintas savaitraštyje „Šaltinis“. Kūriniuose išlaikoma intriga, tačiau mažoka vaizdingos aplinkos, trūksta psichologinės motyvacijos. Kai kurios publikacijos leistos Justo Gesiulio slapyvardžiu. Be romanų, J. Pilyponis dar išspausdino keletą feljetonų bei apysakų laikraštyje Rytų Lietuva ir mėnraštyje Ugniagesis.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Kelionė aplink Lietuvą per 80 dienų“ (1928 m.),
  • „Klubas nepatenkintų žmonomis“ (1929 m.),
  • „Juodoji kaukė“ (1929 m.),
  • „Kamera 5 N“ (1930 m.),
  • „Iš mano raisto“ (1930 m.),
  • „Antrasis pasaulio tvanas“ (19301934 m.),
  • „Amžinas Žydas Kaune“ (1934 m.),
  • „Kaukolė žalsvame čemodane“ (1934 m.),
  • „Kunigaikštis be praeities“ (1936 m.),
  • „S.O.S. 123 oro eskadrilė“ (1936 m.),
  • „Keturių brangakmenių grobikas“ (1937 m.),
  • „Raudonosios komisarės meilė“ (1938 m.),
  • „Vampyras iš Brijači pilies“ (1939 m.),
  • „Paslaptingas svetys iš Indijos“ (1939 m.).
  • „Maceikų kraujas“ (1939 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]