Juozas Matulaitis (1864)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Matulaitis (1864 m. spalio 28 d. Netičkampyje, Marijampolės valsčius1946 m. spalio 10 d. Baraginėje, Liudvinavo valsčius, palaidotas Liudvinave) – Lietuvos knygnešys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. devintame dešimtmetyje Gustaičiuose rengė jaunimo gegužines, jose susipažino su Marijampolės lietuvių inteligentais. 1887 m. išvyko gyventi į Baraginę.

Nuo 1890 m. Liudvinavo apylinkėse pradėjo platinti draudžiamąją lietuvių spaudą. Bendradarbiavo su kitais knygnešiais, talkino Juozui Kancleriui. Matulaičio ūkyje buvo viena J. Kanclerio lietuviškų leidinių slėptuvių. Vėliau pats poriniu vežimu veždavo draudžiamąją lietuvių literatūrą iš Bartninkų ir Keturvalakių apylinkių. Ją saugojo skardinėse dėžėse kluone po pelais, šieno šalinėje arba užkasdavo į žemę malkinėje ir po akmenų krūvomis.

1893 m. jo namuose Baraginėje įvyko slaptas varpininkų suvažiavimas. XX a. pr. priklausė slaptai knygnešių Artojų draugijai – ši jo namuose surengė 4 slaptus lietuviškus vakarus su spektakliais. Už tai 1902 m. jam iškelta baudžiamoji byla, 1903 m. paskirtas kardomasis areštas, paleistas už brolio užstatą. Dėl 1904 m. rugpjūčio caro Nikolajaus II manifesto nuo bausmės atleistas. Rinko tautosaką.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Matulaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. - 451 psl.