Juozas Laukaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Laukaitis
Laukeitis.jpg
Gimė: 1873 m. vasario 3 d.
Giniūnai, Klebiškio valsčius
Mirė: 1952 m. rugpjūčio 15 d. (79 metai)
Vladimiras, Rusija
Ketvirtojo Seimo atstovas
Ėjo pareigas: 1936-1940 m.
Seirijų bažnyčios klebonas
Ėjo pareigas: 1930-1940 m.
Veikla: Romos katalikų kunigas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, spaudos darbuotojas, lituanistas, poetas, vertėjas.

Juozas Laukaitis (1873 m. vasario 3 d. Giniūnai, Klebiškio valsčius – 1952 m. rugpjūčio 15 d. Vladimiras, Rusija) – Romos katalikų kunigas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas, Lietuvių liturginės terminijos kūrėjas, poetas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. 1897 m. baigęs Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu.

18971902 m. vyskupo Antano Baranausko kapelionas. 19021910 m. Seinų kunigų seminarijos profesorius, dėstė homiletiką, lietuvių kalbą. Kartu su kolegomis 1906 m. Seinuose įsteigė spaustuvę „Laukaitis, Dvaranauskas, Narijauskas ir Bendrovė“, kuri leido savaitraštį „Žiburys“ su priedais „Artojas“, „Šaltinėlis“, „Vainikėlis“, „Vainikas“ ir „Kvieslys“. 1906 m. įsteigė ir iki 1907 m. redagavo periodinį leidinį „Šaltinis“. 1905 m. vienas Šv. Kazimiero draugijos knygoms leisti steigėjų. Aktyvus lietuvių liturginės terminijos normintojas. 1909 m. Seinuose surengė pirmąjį lituanistų suvažiavimą. 19101912 m. Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas. 19121917 m. Rusijos Valstybės Dūmos atstovas. Pagarsėjo 1913 m. birželio 18 d. pareiškimu, giriančiu lietuvių kunigus už talkinimą 1905 m. revoliucinių įvykių malšintojams. Per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukė į Rusiją.

1917 m. Lietuvių tautos katalikų sąjungos įkūrėjas. 1917 m. kovo – balandžio mėn. Lietuvių tautos tarybos ir Laikinojo Lietuvos valdymo komiteto narys. 1919 m. grįžo į Lietuvą. Seinų, vėliau, iki 1930 m. gruodžio mėn. Vilkaviškio kurijos kancleris ir oficiolas. 19301940 m. Seirijų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios klebonas. 19361940 m. Ketvirtojo Seimo atstovas. TSRS okupavus Lietuvą 1947 m. gegužės 26 d. suimtas, 1947 m. rugsėjo 13 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas kalėti, išvežtas į Vladimiro kalėjimą.

Buvo aktyvus katalikų spaudos bendradarbis. 1935 m. paskelbė atsiminimus apie vyskupą A. Baranauską.[1] Rašė eiles, jas vertė. Kūrybą skelbė „Šaltinyje“. [2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mažasis katekizmas, 2 leid. 1907 m.;
  • Šventosios mišios, 1910 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Laukaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 610 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 265 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]