Juozas Jermalavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Juozas Jermalavičius
Yuozas Ermalavichus.jpg
Gimė: 1940 m. vasario 4 d. (79 metai)
Vergakiemis, Varėnos rajonas
Veikla: LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas valstybės perversmo 1991 m. iniciatorių
Partija: 1962 m. TSKP
Alma mater: 1964 m. Vilniaus universitetas

Juozas Jermalavičius (g. 1940 m. vasario 4 d. Vergakiemyje, Varėnos raj.) – LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas 1991 m. valstybės perversmo iniciatorių. Turi Rusijos pilietybę.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. įstojo į TSKP. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, 1970 m. – Leningrado aukštąją partinę mokyklą. 19661968 m. buvo Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ redaktoriumi. 1970 m. pradėjo dirbti Partijos istorijos institute prie LKP CK. 1971 m. jis apgynė disertaciją tema: „Komunistų partija Lietuva kova prieš politinę reakciją į šalį bažnyčioje per socializmo statybos laikotarpiu (1945–1952 m.). Daktaro disertacija tema: „Ateistinis darbas Tarybų Lietuvoje“[1][2] 1976 m. pradėjo dėstyti ateistinio auklėjimo, komunistinės ideologijos doktriną Vilniaus universitete, 1985 m. gavo docento laipsnį. 1983 m. tapo istorijos mokslų daktaru[3].

Žlugus tarybinei valdžiai Lietuvoje drauge su Mykolu Burokevičiumi 1991 m. sausį organizavo valstybinį perversmą. Jam nepavykus pasitraukė į Minską, tačiau 1994 m. sausio 15 d. buvo suimtas ir išduotas Lietuvai. 1999 m. rugpjūčio 23 d. už antivalstybinę veiklą nuteistas 8 metams nelaisvės. 2002 m. sausio 15 d. paleistas į laisvę ir netrukus išvyko į Rusiją[4][5].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „LTSR valstiečių ūkių kolektyvizacija“ (1977 m., bendraautoris);
  • „Ateistinis auklėjimas Tarybų Sąjungoje“ (1977 m.);
  • Dokumentų apybraiža apie Adolfą Juškevičių „Legendos tiesa“ (1976 m., su Vytautu Kutkevičiumi);
  • „Socializmo sukūrimas Tarybų Pabaltijyje“ (1982 m., apdovanota Latvijos TSR valstybine premija);
  • „TSRS nacionalinių santykių klastočių kritika“ (1984 m.);
  • „Ideologinio darbo teorija ir praktika“ (1985 m.);
  • „Ateizmas ir religija Lietuvoje“ (1985 m.);
  • „LKP istorijos apybraiža“ (1985 m., bendraautoris).
  • Социалистическая идеология в Литве. Вильнюс: Минтис, 1988
  • Борьба Коммунистической партии Литвы с национализмом / [соавтор] Вильнюс: Минтис, 1987, переизд. 1988
  • Возрастание социальной активности трудящихся в условиях перестройки. Вильнюс: О-во „Знание“ ЛитССР, 1988
  • Революционное обновление человечества : Суждения, оценки, прогнозы М., 2004
  • Грядущие социальные революции XXI века : научный прогноз. М., 2007
  • Будущее человечества : научный анализ и прогноз М., 2009
  • Заглядывая в будущее : футурологические суждения. М., 2001
  • Будущее человечества. М., 2010
  • Глобальный кризис и пути выхода из него. М., 2011

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edmundas Ganusaukas Penktoji kolona. V. Užtupo leidykla „Vilius“, 1996, p. 8
  2. XXI Amzius, Nr.27 (1131), 4.04.2003
  3. Juozas Jermalavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 118 psl.
  4. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/41103
  5. Iš kolonijos paleistas sausio 13-osios perversmininkas DELFI Žinios, 15.01.2002