Juozas Jermalavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juozas Jermalavičius
Yuozas Ermalavichus.jpg
Gimė 1940 m. vasario 4 d. (79 metai)
Vergakiemis, Varėnos rajonas
Veikla LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas valstybės perversmo 1991 m. iniciatorių
Partija 1962 m. TSKP
Alma mater 1964 m. Vilniaus universitetas

Juozas Jermalavičius (g. 1940 m. vasario 4 d. Vergakiemyje, Varėnos raj.) – LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas 1991 m. valstybės perversmo iniciatorių. Turi Rusijos pilietybę.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1962 m. įstojo į TSKP. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, 1970 m. – Leningrado aukštąją partinę mokyklą. 19661968 m. buvo Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ redaktoriumi. 1970 m. pradėjo dirbti Partijos istorijos institute prie LKP CK. 1971 m. jis apgynė disertaciją tema: „Komunistų partija Lietuva kova prieš politinę reakciją į šalį bažnyčioje per socializmo statybos laikotarpiu (1945–1952 m.). Daktaro disertacija tema: „Ateistinis darbas Tarybų Lietuvoje“[1][2] 1976 m. pradėjo dėstyti ateistinio auklėjimo, komunistinės ideologijos doktriną Vilniaus universitete, 1985 m. gavo docento laipsnį. 1983 m. tapo istorijos mokslų daktaru[3].

Žlugus tarybinei valdžiai Lietuvoje drauge su Mykolu Burokevičiumi 1991 m. sausį organizavo valstybinį perversmą. Jam nepavykus pasitraukė į Minską, tačiau 1994 m. sausio 15 d. buvo suimtas ir išduotas Lietuvai. 1999 m. rugpjūčio 23 d. už antivalstybinę veiklą nuteistas 8 metams nelaisvės. 2002 m. sausio 15 d. paleistas į laisvę ir netrukus išvyko į Rusiją[4][5].

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „LTSR valstiečių ūkių kolektyvizacija“ (1977 m., bendraautoris);
  • „Ateistinis auklėjimas Tarybų Sąjungoje“ (1977 m.);
  • Dokumentų apybraiža apie Adolfą Juškevičių „Legendos tiesa“ (1976 m., su Vytautu Kutkevičiumi);
  • „Socializmo sukūrimas Tarybų Pabaltijyje“ (1982 m., apdovanota Latvijos TSR valstybine premija);
  • „TSRS nacionalinių santykių klastočių kritika“ (1984 m.);
  • „Ideologinio darbo teorija ir praktika“ (1985 m.);
  • „Ateizmas ir religija Lietuvoje“ (1985 m.);
  • „LKP istorijos apybraiža“ (1985 m., bendraautoris).
  • Социалистическая идеология в Литве. Вильнюс: Минтис, 1988
  • Борьба Коммунистической партии Литвы с национализмом / [соавтор] Вильнюс: Минтис, 1987, переизд. 1988
  • Возрастание социальной активности трудящихся в условиях перестройки. Вильнюс: О-во „Знание“ ЛитССР, 1988
  • Революционное обновление человечества : Суждения, оценки, прогнозы М., 2004
  • Грядущие социальные революции XXI века : научный прогноз. М., 2007
  • Будущее человечества : научный анализ и прогноз М., 2009
  • Заглядывая в будущее : футурологические суждения. М., 2001
  • Будущее человечества. М., 2010
  • Глобальный кризис и пути выхода из него. М., 2011

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edmundas Ganusaukas Penktoji kolona. V. Užtupo leidykla „Vilius“, 1996, p. 8
  2. XXI Amzius, Nr.27 (1131), 4.04.2003
  3. Juozas Jermalavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 118 psl.
  4. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/41103
  5. Iš kolonijos paleistas sausio 13-osios perversmininkas DELFI Žinios, 15.01.2002