Juozas Gecevičius (1939)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Juozas Gecevičius (g. 1939 m. vasario 15 d. Ukmergėje) – Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. raudonu diplomu baigė Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą. 1963 m. įstojo į Lietuvos mokslų akademijos Energetikos instituto aspirantūrą ir apgynė mokslų kandidato disertaciją. 1983 m. technikos mokslų daktaras.

Nepaklusęs siūlymui stoti į partiją, dirbo Kauno autotransporto įmonėje, kur dirbo meistru, vėliau tapo techninės tarnybos vadovu. 19661991 m. Kauno politechnikos instituto (nuo 1990 m. Kauno technologijos universitetas) mokslo darbuotojas, 19681975 m. mokslinio tyrimo sektoriaus „Vibrotechnika“ laboratorijos vedėjas, nuo 1983 m. Technologinių įrengimų katedros vedėjas, 19841990 m. prorektorius mokslo reikalams. Nuo 1984 m. profesorius. 1991 m. įkūrė Mokslinių paslaugų bendrovę „GTV“ ir jai vadovauja. Lietuvos Vyriausybės Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos narys, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mokslo ir inovacijų komiteto pirmininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausi darbai iš dinaminių ryšių mechaninėse sistemose, termoizoliacinių vamzdžių gamybos, vamzdžių klojimo, robotų, manipuliatorių ir kt. įrenginių, visiškai robotizuotų įvairios paskirties technologinių linijų kūrimo. 237 išradimų autorius, patentuota pneumatinė pavara (1984 m., Rusija).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sudėtingų mechaninių sistemų virpesiai, su kitais, 1969 m., rusų k.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Juozas Gecevičius (1939). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 471 psl.