Juozas Jermalavičius
Juozas Jermalavičius | |
---|---|
Gimė | 1940 m. vasario 4 d. Vergakiemis, Varėnos rajonas |
Mirė | 2022 m. gruodžio 15 d. (82 metai) Maskva, Rusija |
Veikla | LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas valstybės perversmo 1991 m. iniciatorių |
Partija | 1962 m. TSKP |
Alma mater | 1964 m. Vilniaus universitetas |
Juozas Jermalavičius (1940 m. vasario 4 d. Vergakiemyje, Varėnos raj. – 2022 m. gruodžio 15 d. Maskvoje) – LTSR politinis veikėjas, komunistų partijos istorikas, vienas 1991 m. valstybės perversmo iniciatorių. Turėjo Rusijos pilietybę.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1962 m. įstojo į TSKP. 1964 m. baigė Vilniaus universitetą, 1970 m. – Leningrado aukštąją partinę mokyklą. 1966–1968 m. buvo Jurbarko rajono laikraščio „Šviesa“ redaktoriumi. 1970 m. pradėjo dirbti Partijos istorijos institute prie LKP CK. 1971 m. jis apgynė disertaciją tema: „Komunistų partija Lietuva kova prieš politinę reakciją į šalį bažnyčioje per socializmo statybos laikotarpiu (1945–1952 m.). Daktaro disertacija tema: „Ateistinis darbas Tarybų Lietuvoje“[1][2] 1976 m. pradėjo dėstyti ateistinio auklėjimo, komunistinės ideologijos doktriną Vilniaus universitete, 1985 m. gavo docento laipsnį. 1983 m. tapo istorijos mokslų daktaru[3].
Žlugus tarybinei valdžiai Lietuvoje drauge su Mykolu Burokevičiumi 1991 m. sausį organizavo valstybinį perversmą. Jam nepavykus pasitraukė į Minską, tačiau 1994 m. sausio 15 d. buvo suimtas ir išduotas Lietuvai. 1999 m. rugpjūčio 23 d. už antivalstybinę veiklą nuteistas 8 metams nelaisvės. 2002 m. sausio 15 d. paleistas į laisvę ir netrukus išvyko į Rusiją[4][5].
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „LTSR valstiečių ūkių kolektyvizacija“ (1977 m., bendraautoris);
- „Ateistinis auklėjimas Tarybų Sąjungoje“ (1977 m.);
- Dokumentų apybraiža apie Adolfą Juškevičių „Legendos tiesa“ (1976 m., su Vytautu Kutkevičiumi);
- „Socializmo sukūrimas Tarybų Pabaltijyje“ (1982 m., apdovanota Latvijos TSR valstybine premija);
- „TSRS nacionalinių santykių klastočių kritika“ (1984 m.);
- „Ideologinio darbo teorija ir praktika“ (1985 m.);
- „Ateizmas ir religija Lietuvoje“ (1985 m.);
- „LKP istorijos apybraiža“ (1985 m., bendraautoris).
- Социалистическая идеология в Литве. Вильнюс: Минтис, 1988
- Борьба Коммунистической партии Литвы с национализмом / [соавтор] Вильнюс: Минтис, 1987, переизд. 1988
- Возрастание социальной активности трудящихся в условиях перестройки. Вильнюс: О-во „Знание“ ЛитССР, 1988
- Революционное обновление человечества : Суждения, оценки, прогнозы М., 2004
- Грядущие социальные революции XXI века : научный прогноз. М., 2007
- Будущее человечества : научный анализ и прогноз М., 2009
- Заглядывая в будущее : футурологические суждения. М., 2001
- Будущее человечества. М., 2010
- Глобальный кризис и пути выхода из него. М., 2011
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Edmundas Ganusaukas Penktoji kolona. V. Užtupo leidykla „Vilius“, 1996, p. 8
- ↑ XXI Amzius, Nr.27 (1131), 4.04.2003 Archyvuota kopija 2019-01-07 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Juozas Jermalavičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 118
- ↑ http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/41103
- ↑ Iš kolonijos paleistas sausio 13-osios perversmininkas DELFI Žinios, 15.01.2002