Jukniškės koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°37′40″š. pl. 23°01′55″r. ilg. / 55.627906°š. pl. 23.031949°r. ilg. / 55.627906; 23.031949

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Jukniškės koplyčia
Jukniškės koplyčia.JPG
Savivaldybė Kelmės rajonas
Gyvenvietė Jukniškė (Kelmė)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta ~ XX a. pr.

Jukniškės Šv. Augustino koplyčia – medinė koplyčia Jukniškės kaime, Liolių seniūnijoje, Kelmės rajone, apie 6 km į rytus nuo Kelmės. Pasiekiama iš kelio  157  KelmėTytuvėnai  pasukus į Maneikių kaimą, važiuojama apie 3 km, į vakarus nuo Mėdaus tvenkinio, 100 m nuo kranto. Koplyčia stovi neaukštame, medžiais apaugusiame kapinių kalnelyje. Aplinkui plyti dirbamos žemės, atokiau įsikūrę keli vienkiemiai.

Medinė Jukniškės koplyčia restauruota, prižiūrėta, puoselėjama jos aplinka. Ja rūpinasi Maneikių žmonės. Koplyčios prieigose stovi atnaujinti koplytstulpiai, sutvarkyti kapinių vartai. Aplink koplyčią esančiose kapinaitėse palaidoti Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečių kareiviai, išlikęs to laikotarpio originalus betoninis paminklas su vokišku užrašu. Todėl manoma, kad koplyčia pastatyta dar anksčiau.

Rugpjūčio mėnesio paskutinį sekmadienį vyksta Šv. Augustino atlaidai. Šv. Mišios ir koncertinė programa po jų sulaukia daugybės žmonių, kilusių iš kadaise gausaus Jukniškės kaimo (dauguma jų sovietmečiu sukelti į kolūkio gyvenvietę Maneikius). Susirenka ne tik kaimo gyventojai, jų giminės, bet ir kunigai, bažnyčios tarnai, Kelmės bažnyčios choras.

Koplyčią supančios senosios kapinės neveikiančios, su keliais išlikusiais antkapiais, be memorialinių įrašų. Jos įrašytos kultūros paveldo registre (unikalus kodas 24258).[1] Priešais koplyčią yra keli vokiečių karių kapai (unikalus kodas 38526).[2] Šalia koplyčios palaidoti Barbora ir Tomas Arlauskai – pirmieji Jukniškės koplyčios prižiūrėtojai.

Koplyčios viduje

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak legendos, netoliese gyvenantis ponas susapnavęs keistą sapną. Aplankęs sapne regėtą vietą, medyje pamatė Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslą. Toje vietoje, ant kalnelio jis liepęs pastatyti koplyčią. Kaimo klestėjimo laikotarpiu čia buvęs ir kunigas, ir zakristijonas, vargonininkas, veikė mokykla. Gegužės mėnesiais koplyčioje vykdavo gegužinės pamaldos. Švęsdavo ne tik Šv. Augustino, bet ir Sekminių antros dienos atlaidus.

Jukniškės koplyčios pavadinimas kilęs nuo pono, Juknos pavarde. Tam ponui gyvenant kaime, iš pradžių stovėjusi mažytė koplytėlė. Ponas ją nugriovęs. Po to smarkiai susirgęs, buvęs paralyžiuotas. Kartą susapnavęs, kad jam apsireiškė Mergelė Marija. Jukna nusprendė pastatyti didesnę ir gražesnę koplyčią. Šita koplyčia tebestovi iki šiol.

Sovietmečiu koplyčia ėmė nykti: prakiuro stogas, vagys išnešė vertybes, tarp jų – varpą. Prieš pat Nepriklausomybės atkūrimą apgriuvusi koplyčia suremontuota „Gegužės 1-osios“ kolūkio pirmininko Stasio Sabaičio iniciatyva. Jis daug dėmesio skyrė aplinkos tvarkymui. Daugelyje vietų, taip pat ir prie koplyčios, įrengti tvenkiniai. Buvo atkreiptas dėmesys į prastą koplyčios būklę. Pritarus Kelmės klebonui, ji buvo sutvarkyta, pritaikyta maldai. Tuo metu Lietuvoje vyravo persitvarkymo Sąjūdžio nuotaikos, todėl tam prieštaraujančių nebuvo. Tėvas Stanislovas padovanojo šv. Augustino paveikslą ir kryžių. S. Sabaitis iš Kelmės gavo varpą. Sutvarkyta koplyčia buvo pašventinta 1989 m. rugpjūčio mėn. paskutinį sekmadienį per Šv. Augustino atlaidus.

2010 m. Liolių seniūnija koplyčią nudažė, buvo paremontuotas keliukas į Jukniškę. Ūkininkas Albertas Brazas prieš atlaidus sutvarkė koplyčios aplinką. Buvusi bibliotekos direktorė Monika Myniotienė išleido bukletą „Prikelta maldai“.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčia iškilusi kapinių ašyje, orientuota altoriumi į pietvakarius. Stačiakampis pastatas užbaigtas dvisiene apside. Pagrindiniame fasade išsiskiria portikas. Keturios kolonos remia išorėn išsikišantį trikampį frontoną. Šoninėse sienose yra po du didelius aukštai įstatytus langus. Lauko sienos apkaltos vertikaliomis lentomis. Kvadratinio plano bokštelį vainikuoja smailė su geležiniu kryžiumi.

Kapines juosia lauko akmenų tvora (vietomis - jos fragmentai). Įrengti raudonų plytų mūro vartai, su keturšlaičiais skardiniais stogeliais, ant jų įtvirtintais metaliniais kryželiais.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Objekto Nr. 24258 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  2. „Objekto Nr. 38526 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka