Judita Holoferno puotoje
| „Judita Holoferno puotoje“ | |
|---|---|
| |
| Menininkas | Rembrantas |
| Metai | 1634 m. |
| Meno kryptis | |
| Medžiagos, technika | drobė, aliejus |
| Matmenys | 143 × 154,7 cm |
| Miestas (vieta) | Madridas,  Ispanija
|
| Muziejus | Prado muziejus |
Judita Holoferno puotoje (kitais pavadinimais, Artemisija arba Sofonisba) – XVII a. olandų dailininko Rembranto (1606–1669) paveikslas, esantis Prado muziejuje Madride.
Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paveikslas datuojamas sukurtas 1634 m. Anksčiau jo Rembranto autorystė buvo abejotina. 1986 m. ją patvirtino Rembranto tyrimų projektas, bei atskiras Prado muziejaus tyrimas. Paveikslas yra pasirašytas Rembranto vardu, tačiau šis parašas buvo sukėlęs abejonių. Paveikslas priskiriamas serijai Rembranto paveikslų, sukurtų 1633 − 1635 m., kurie vaizdavo herojines istorines moteris.
Dažniausiai laikoma, kad paveiksle pavaizduota Artemisija II, IV a. pr. m. e. Karijos karalienė. Kitu variantu, jis vaizduoja Sofonisbą, III a. pr. m. e. kilmingą kartaginietę. Abi moteris sieja tai, kad, pagal populiarias istorijas, jos išgėrė taurę: Artemisija – su jos mirusio vyro karaliaus pelenais iš ištikimybės, Sofonisba – nuodų taurę, nenorėdama būti atiduota į romėnų nelaisvę savo vyro Antrojo pūnų karo metu. Prado muziejaus svetainėje paveikslas pavadintas „Judita Holoferno puotoje“. Šis siužetas yra biblijinių istorijų dalis, kur aprašoma judėjų herojė Judita, nukirtusi galvą Izraelio priešų vadui Holofernui po puotos, kai Holofernas nusigėręs užmigo (Juditos knyga).
Paveiksle vaizduojama didinga moters figūra tamsiame fone. Ji padėjusi ranką ant staliuko su knyga (tikriausiai laikiniškumo simbolis, vanitas tema). Tikėtina, kad moters modeliu buvo Rembranto žmona Saskija. Herojės turtinę padėtį rodo puošnūs rūbai, perlų karoliai, auskarai ir aukso grandinė. Taurę gėrimo jai pristato tarnaitė. Tamsiame paveikslo fone išskiriama dar viena neaiški veikėjo figūra, tikriausiai seno tarno. Kitos paveikslo figūros išbluko ar visiškai patamsėjo. Paveiksle galima įžvelgti du kontrastuojančius ir vienas kitą papildančius motyvus: apvalaus staliuko ir klūpančios tarnaitės rankos linkius, bei tarnaitės laikomos taurės su ant staliuko esančia knyga formas.
1768 m. paveikslas dokumentuotas Ensenados markizo kolekcijoje Madride, 1772 m. perkeltas į naujuosius karališkuosius rūmus. 2009 m. Prado muziejus įkėlė ypač didelės raiškos internetinę paveikslo reprodukciją „Google Earth“ projekte tarp 14 muziejaus paveikslų, geriausiai reprezentuojančių jo kolekcijas.
