Juciūnų koplyčia
55°12′47″š. pl. 24°07′51″r. ilg. / 55.213105°š. pl. 24.130965°r. ilg.
Juciūnų koplyčia | |
---|---|
Vyskupija | Kauno |
Dekanatas | Jonavos |
Savivaldybė | Kėdainių rajonas |
Gyvenvietė | Juciūnai |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta (įrengta) | 1817 m. |
Stilius | liaudies architektūra |
Juciūnų koplyčia – medinė koplyčia Kėdainių rajone, Pelėdnagių seniūnijoje, Juciūnuose, 1,3 km į pietus nuo kelio 2012 Šėta–Beinaičiai–Nociūnai . Koplyčia su varpine stūkso kaimo kapinėse, suremontuota. Priklauso Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijai, ją aptarnauja Žeimių bažnyčios klebonas.[1]
Koplyčia yra vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas, įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unik. kodas 36617),[2] turintis architektūrinę ir sakralinę vertę. Pastatyta XIX a. pradžioje. Kartu su varpine priklauso Juciūnų kapinių statinių kompleksui (unik. kodas 36616).[3]
Koplyčia yra veikianti. Ji itin atgyja liepos pabaigoje – per titulinius Šv. Onos atlaidus. Tada į ją suguža ne tik vietiniai juciūniškiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Šv. Mišios Juciūnuose aukojamos ir per visas didžiąsias bažnytines šventes.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koplyčios istorija nėra aiški, bet iš kartos į kartą teperduodami pasakojimai, esą ją 1817 m. pastatė tais laikais kaime gyvenę dvarininkai. Tačiau niekas neprisimena jų pavardžių. Vieni įsitikinę, kad tai buvo grafai Zabielos, kiti geru žodžiu mini Gulbinskius, treti – 1828 m. mirusį dosnų lenką Adomą Vieličkį (Adam Wieliczki).
Kalbama, kad koplyčią dvarininkai statė kunigystę pasirinkusiam sūnui – tam, kad šis, parvykęs namo, turėtų kur pasimelsti. A. Vieličkiui kaip fundatoriui koplyčios sienoje įtaisyta speciali lenta su įrašu lenkų kalba.
1879 m. koplyčia buvo perstatyta.[4]
Sovietmečiu koplyčia buvo paversta kolūkio sandėliu, bet dėl to labai nenukentėjo – išliko net juose buvę paslėpti vargonėliai. Maldos namais statinys vėl tapo Sąjūdžio laikų išvakarėse – dar iki Nepriklausomybės atgavimo.
Koplyčia buvo bešeimininkis turtas, o Kauno arkivyskupija jos neprisiėmė, todėl po keleto metų juridinių procedūrų ji atiteko Kėdainių rajono savivaldybei, o pastaroji perdavė Pelėdnagių seniūnijai. 2005 m. statinys buvo suremontuotas. 2013 m. prieš tradicinius Šv. Onos atlaidus koplyčia ir varpinė buvo perdažytos.[5]
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Koplyčios statinio tūrinė erdvinė kompozicija – kompaktiško tūrio, sudėtinio plano, vieno aukšto, su trisiene apside. Po dalimi pastato įrengtas rūsys su plytų mūro cilindriniu skliautu. Langų ir durų angos stačiakampės, frontono anga apvali. Fasadai – liaudiškos architektūros. Plokščia choro siena su frontonu paremta keturiais žemais, kresnais stulpeliais. Ant stogo iškelti ornamentuoti metaliniai kryžiai. Varpinė – kompaktiška, simetrinė, kvadratinio plano, jos fasadų apdaila ir puošyba – apkalimas medinėmis lentomis.
Artimiausios gyvenvietės: Juciūnai, Nartautai, Akmeniai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „KAUNO ARKIVYSKUPIJA. Žeimiai“. kaunoarkivyskupija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-04. Nuoroda tikrinta 2016-04-27.
- ↑ „Kapinių koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
- ↑ „Juciūnų kapinių statinių kompleksas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-12-01.
- ↑ Jucuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 619 psl. (lenk.)
- ↑ [https://web.archive.org/web/20130917155519/http://kedainietis.balsas.lt/naujienos/naujienos/pelednagiu-seniunija-ziniasklaidos-megiama-vieta-72/ Archyvuota kopija 2013-09-17 iš Wayback Machine projekto. Pelėdnagių seniūnija – žiniasklaidos mėgiama vieta
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Seniūnija naujam gyvenimui prikėlė koplyčią (knypava.lt) Archyvuota kopija 2016-06-25 iš Wayback Machine projekto.