Juan Antonio Villacañas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Chuanas Antonijus Viljakanjas
isp. Juan Antonio Villacañas
Gimė 1922 m.
Toledas, Ispanija
Mirė 2001 m. (~79 metai)
ten pat
Tautybė ispanas
Veikla ispanų poetas, eseistas, literatūros kritikas
Vikiteka Juan Antonio Villacañas

Chuanas Antonijus Viljakanjas (isp. Juan Antonio Villacañas; 1922 m. Tolede – 2001 m. ten pat) – ispanų poetas, eseistas, literatūros kritikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chuanas Antonijus Viljakanjas gimė 1922 m. Toledo mieste (Ispanija). Jo mokslai gimnazijoje buvo pertraukti pilietinio karo, kurio metu poetas tarnavo tokiose vietose kaip Melilja ar Arano slėnis. Meliljoje poetas turėjo ypatingą užduotį – pertvarkyti kareivių klubo biblioteką, tačiau tuo pat metu intensyviai savarankiškai mokėsi. Grįžęs į Toledą dirbo miesto taryboje, kur daug metų buvo atsakingas už meno ir kultūros sektorių. Šios pareigos paliko pėdsaką autoriaus kūryboje – Chuano Antonijaus Viljakanjas eilėraščių rinkinys „Los Sapos“ (1968 m.) išreiškia kritiką valdžiai ir piktnaudžiavimui ja – tai simbolizuoja savivaldybės motyvas.

1956 m. Belgijos prancūzų kalbos ir literatūros akademija pakvietė poetą į trečiąją tarptautinę Knokke-le-Zoute poezijos bienalę. Ten Chuanas Antonijus Viljakanjas susipažino su poetu ispanistu Edmond Vandercammen – ši pažintis išsivystė į draugystę. Edmond Vandercammen parašė recenziją knygai „Conjugación Poética del Greco“, kuri buvo publikuota žurnale „Journal des Poètes“ (1959 m.) ir į prancūzų kalbą išvertė Chuano Antonijaus Viljakanjas eilėraščius, kurie publikuoti 1972 m. Būdamas UNESCO centre Paryžiuje Chuanas Antonijus Viljakanjas davė interviu, kurio metu jo balsas buvo įrašytas specialiai transliacijai, skirtai Lotynų Amerikai. Nuo 1950 m. poeto eilėraščiai buvo spausdinami įvairiose antologijose Ispanijoje ir visame pasaulyje, jo poezija ir literatūros kritika publikuotos įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose.

Atminimo lenta ant poeto namo, calle Real 35, Toledas, Ispanija.

Chuanas Antonijus Viljakanjas visada gyveno Tolede, laikydamasis nuošaliai nuo poetinių sambūrių ir įvairių literatūrinių srovių, tokiu būdu siekdamas išlaikyti poetinį ir asmeninį individualumą. Toks pasirinkimas turėjo pasekmių – apie poetą nuo 1980-ųjų nerašė jokie oficialūs kritikos šaltinai, taip pat jis buvo atmestas tam tikrų poetinių grupių, išpopuliarėjusių XX a. pabaigoje. Nepaisant to, nuo 2001 m. išaugo kritikų ir poetų (tiek Ispanijoje, tiek už jos ribų), kurie domisi Chuano Antonijaus Viljakanjas kūryba, skaičius, pripažįstama šio poeto svarba ispanų literatūrai (ypač paskutiniais dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais). Jo darbais domisi tokie iškilūs asmenys kaip Emilio Porta, Pablo Luque Pinilla, Roberto Carlos Hernández Ferro, Enrique Gracia y Michael Smith.

2010 m. Tolede vykusi knygų mugė buvo skirta Chuanui Antonijui Viljakanjas. Mugės atidarymo kalbą sakė poeto dukra, Beatrisė Viljakanjas (Beatriz Villacañas).

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chuano Antonijaus Viljakanjas poetinis palikimas susidaro iš 33 poezijos rinkinių, kuriuose galima aptikti pačių įvairiausių temų ir formų – nuo verlibro (jau 1950-aisiais) iki soneto, taip pat nuo įvairių jo paties sukurtų kūrybos formų iki lyrinės poezijos: šis poetas klasikinei formai suteikė naują pavidalą bei turinį, todėl jo lyrinė poezija dar vadinama liras juanantonianas. Šiai Chuano Antonijaus Viljakanjas meistrystei atminti ispanų poetas Chuanas Ruisas de Torres (Chuan Ruiz de Torres) sukūrė kitą lyrinės poezijos atšaką, vadinamą decilira.

Be poezijos rinkinių, verta paminėti ir jo eseistiką ir literatūros kritiką, kuri buvo spausdinama tokiuose leidiniuose kaip „La Estafeta Literaria“, „Cuadernos Hispanoamericanos“, „El Mercurio de Chile“, „Nueva Estafeta“ (vyr. redaktorius Luis Rosales) ir dvi knygas: „Bécquer o la Poesía de Todos“ (1971 m., apdovanota Premio del Círculo de Escritores y Poetas Iberoamericanos de Nueva York) ir „Versómanos“ (1989 m.) – tai knyga, kurioje poetas kvestionuoja daugumą vyraujančių poezijos kritikos srovių.

Šio poeto poezija, recenzijos, apsakymai ir kiti veikalai spausdinami tokiuose leidiniuose kaip „ABC“, „Poesía Española“, „Diario Ya“, „Poesía Hispánica“, „Diario de León“, „Le Journal des Poètes“, o „El Mercurio de Chile“.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje Chuanas Antonijus Viljakanjas atrando naują kūrybinę kryptį – jo kūryba pakrypo grafinės poezijos link, tokią teksto ir piešinio sintezę poetas pavadino liriformas. Liriformas buvo eksponuojamos Tolede, Palacio de Benazacón rūmuose, 1976 m., taip pat jos pasirodė ir atskira knyga „Testamento del Carnaval“. Apie šį grafinės poezijos reiškinį rašė žurnalas „La Estafeta Literaria“ (Nr. 579, 1976 m. sausio 1 d.).

Poezija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1952: Navegando en la Noche
  • 1952: Legionario del Mundo
  • 1953: Brisas Íntimas
  • 1954: Palabras
  • 1954: El Tiempo Justo
  • 1955: El Diluvio Universal
  • 1957: La Estatua Animada
  • 1958: Conjugación Poética del Greco
  • 1960: Marcha Destriunfal
  • 1961: Música en las Colinas
  • 1962: Los Vagos Pensamientos
  • 1964: Sala de Juego
  • 1965: La Llama entre los Cerezos
  • 1968: Los Sapos
  • 1971: Cárcel de la Libertad (apdovanojimas “Ausiàs March” 1969)
  • 1971: Las Humanas Heridas de las Piedras
  • 1973: Rebelión de un Recién Nacido
  • 1975–1976: Testamento del Carnaval (Liriformas)
  • 1980: El Dante en Toledo
  • 1980–1984: Estado de Gracia (įtraukti įArgumento de Mi Biografía, 2000 m. kaip Cartas Pasión con Tetis, 1980)
  • 1990: 20 Poemas de Antón y una Canción Inesperada
  • 1991: El Humor Infinito de la Historia
  • 1993: Homenaje a la Lira en Larga Sobremesa con Luciano
  • 1995: Se Equivocó el Profeta
  • 1995: Las Tentaciones de Sanjuanantonio
  • 1996: A Muerto por Persona
  • 1996: Al Margen de lo Transitable (pagal Juan Amor de Velasco slapyvardžiu)
  • 1996: Antología Poética
  • 1997: Sublevación de la Melancolía
  • 1998: Sandemonio en la Gloria
  • 1998: Sublimación de la Desobediencia
  • 1999: Balbuciendo
  • 2000: Argumento de la Poesía
  • 2000: Argumento de mi Biografía
  • 2000: Déjame al Conde-Duque, que lo mato (Juan Amor de Velasco)
  • 2001: La Soberbia del Gesto (nepaskelbtas)
  • 2009: Juan Antonio Villacañas: Selected Poems. Ispanų-anglų. Micheal Smith ir Beatrisės Viljakanjos vertimai. Edición Luis Ingelmo. Shearsman. RU.

Esė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1971: Bécquer o la Poesía de Todos (apdovanotas Premio del Círculo de Escritores y Poetas Iberoamericanos de Nueva York)
  • 1989: Versómanos:

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Toledo de Periodismo (1957 m.)
  • Gran Duque de Alba (1963 m.)
  • Países Hispánicos (1964 m.)
  • Premio Provincia de León (1965 m.)
  • Juan de Baños (1965 m.)
  • Nacional de Literatura de Tema Deportivo (1966 m.)
  • Instituto de Cultura Hispánica (1967 m.)
  • Justas Poéticas Ayuntamiento de Madrid (1968 m.)
  • Ausias March (1969 m.)
  • Premio Círculo de Escritores y Poetas Iberoamericanos de Nueva York
  • Pristatytas apdovanojimui Premio Reina Sofía de Poesía Iberoamericana (pasiūlymą teikė Real Academia de Bellas Artes y Ciencias Históricas de Toledo) (2000 m.)

Antologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chuano Antonijaus Viljakanjos eilėraščių galima rasti šiose antologijose:

  • Antologías de Poesía Española, 1955–1956; 1956–1957; 1961–1962; 1963–1964; 1964–1965. Luis Jiménez Martos, Aguilar.
  • Poésie Espagnole Contemporaine, 1962. Templeuve.
  • La Poesía Española en 1961, 1963. Cuadernos Bibliográficos VIII, CSIC.
  • Panorama Poético Español, 1965. Luis López Anglada. Editora Nacional.
  • Antología Bilingüe (Español-Inglés) de la Poesía Española Moderna, 1965. Helen Wohl Patterson. Ediciones Cultura Hispánica.
  • Quién es Quién en las Letras Españolas. Primera Edición: Guillermo Díaz Plaja, 1969. Ediciones consecutivas 1973 y 1979. Instituto Nacional del Libro Español.
  • Poetas Sociales Españoles, 1974. José Gerardo Manrique de Lara. Epesa.
  • Poesía Castellana de Cárcel, 1976, José María Balcells. Dirosa.
  • Poesía Erótica en la España del Siglo XX, 1978, Jacinto López Gorgé y F. Salgueiro. Vox.
  • Antología-Homenaje a Teresa de Jesús, 1982, Colección Poesía Nueva, Madrid.
  • Poetas de Hoy en España y América, 1983, Colección Poesía Nueva, Madrid.
  • Jornadas de Poesía Luso-Española, 1983, Taller Prometeo de Poesía, Madrid.
  • La Cultura en Castilla-La Mancha y sus Raíces, 1984, Textos de Rafael Morales y Ficha Bio-Bibliográfica de Francisco Fúster Ruiz, Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha.
  • Quién es Quién en Poesía, 1985, Prometeo, Madrid.
  • Poetas de Castilla-La Mancha (1939–1985), 1986, Alfredo Villaverde, Patronato Municipal de Cultura, Ayuntamiento de Guadalajara.
  • Antología Ibero-Americana de la Guitarra, 1987, Luis F. Leal Pinar. Editorial Alpuerto, Madrid.
  • Poetas Hispanoamericanos para el Tercer Milenio, 1993, Alfonso Larrahona Kästen, México.
  • Cantores del Corpus Christi, Antología de Poesía Lírica Toledana, 1996, Elizabeth Wilhelmsen (Selección, Introducción y Documentación) General Editor: Robert Laner, Ibérica, Vol. 13, Peter Lang, New York, Washington, DC.
  • Guitarra de 26 Cuerdas, Antología Bilingüe Español-Ruso. Juan Ruiz de Torres, Yuri Shashkov y Victor Andreev. Asociación de Hispanistas de San Petersburgo.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Aller, César, 1968, Los Sapos, de Juan Antonio Villacañas, Poesía Española, 2ª Época. Nº 184, Abril.
  • Arias de la Canal, Fredo, 2004, Antología de la Poesía Cósmica y Tanática de Juan Antonio Villacañas', Frente de Afirmación Hispanista, Méjico.
  • Barrero, Hilario, 1968, “Los Sapos, Juan Antonio Villacañas”, Aldonza, Revista de Poesía, Alcalá de Henares, Nº 44, Junio.
  • Castro, J.A. 1964, Sala de juego, de Juan Antonio Villacañas, La Voz de Talavera, 29 de abril.
  • Gallego Morell, A. 1969, Literatura de tema deportivo, Madrid: Prensa Española: “Cerca de hoy, tras la Olimpiada de Tokio, un libro de poesía deportiva, La Llama entre los Cerezos, libro excelente, definitivo, para mantener vivo un tema literario”, p.113.
  • Gallego Morell, A. “Poesía y Deporte”, 1982, ABC-Sábado Cultural, 6 de febrero. También en este artículo se habla sobre La Llama entre los Cerezos.
  • González-Guerrero, Antonio, 1994, “La importancia de llamarse Juan Antonio”, El Día de Cuenca y de Toledo, 1 de diciembre. (Publicado también en Arboleda, Palma de Mallorca, Nº 38, Septiembre 1995.
  • Jiménez Martos, L. 1965, “Juan Antonio Villacañas: La Llama entre los Cerezos. 'La estafeta Literaria, Nº 331.
  • “Sublevación de la melancolía, de Juan Antonio Villacañas”, Carta de la Poesía, Madrid, Nº 53.
  • “Sublimación de la desobediencia, de Juan Antonio Villacañas”, Carta de la Poesía, Nº 55.
  • Jurado Morales, J. 1971, “Cárcel de la Libertad y Las Humanas Heridas de las Piedras, de Juan Antonio Villacañas”, Azor, Barcelona, Nº 45, Diciembre.
  • López Anglada, L. 1964 “Sala de Juego, de Juan Antonio Villacañas”, El Español, Madrid, 4 de julio.
  • López Gorgé, J. 1974, Juan Antonio Villacañas, Rebelión de un Recién Nacido”, La Estafeta Literaria, Nº 541, Junio.
  • López Martínez, J. 1975, “Un Estudio sobre la Vida y Obra de Bécquer: Bécquer o la Poesía de Todos, de Juan Antonio Villacañas, Diario YA, Madrid, 12 de junio.
  • De Luis, Leopoldo, 1954, “El Tiempo Justo, de Juan Antonio Villacañas”, Poesía Española, Nº35, Noviembre.
  • Manrique de Lara, J. G. 1964,”Sala de Juego, de Juan Antonio Villacañas”, Poesía Española,, 2ª Época Nº 138, Junio.
  • Morales, Rafael, 1965, “Nuevos cantos olímpicos, La Llama entre los Cerezos, de Juan Antonio Villacañas”, Libros de Poesía, Arriba, Madrid, 10 de enero.
  • Morales, Rafael, 1968, “La Poesía Social de Juan Antonio Villacañas”. Arriba, Madrid, 3 de marzo.
  • Muñoz, Mª. J. 1995, “Se equivocó el profeta, último libro de Juan Antonio Villacañas, ABC Toledo, 23 de agosto.
  • Murciano, Carlos, 1971, “Cárcel de la Libertad, de Juan Antonio Villacañas”, Poesía Hispánica, Septiembre.
  • Murciano, Carlos, 1989, “Juan Antonio Villacañas: Versómanos”, Valor de la Palabra, Revista de la Asociación Prometeo de Poesía.
  • Palomino, Ángel, 2001, “Villacañas”, ABC, 17 de octubre.
  • Porta, Emilio, “La Poesía de Juan Antonio Villacañas: Argumento de una Biografía-Obra Poética 1960–1984”, Mirador. Revista de la Asociación de Escritores y Artistas Españoles. Nº 8, Marzo, 2004.
  • Presa, Vicente, 1974, “Poesía para el Tiempo: Juan Antonio Villacañas”, El Diario de León, 27 de octubre.
  • Ruiz de Torres, Juan, 1997, “Antología Poética de Juan AntonioVillacañas”, Carta de la Poesía, Madrid, Nº 48, Enero.
  • Sander, Carlos, 1961, “Marcha Destriunfal”, El Mercurio de Chile, 9 de abril.
  • Sander, Carlos, 1962, “Conjugación Poética del Greco”, El Mercurio de Chile, 15 de abril.
  • Ulyses (Ángel Palomino), 1973, “Rebelión de un Recién Nacido”, De Tomo y Lomo, La Codorniz.
  • Umbral, Francisco, 1960, “Marcha Destriunfal”, Madrid Literario. El Norte de Castilla, Marzo.
  • Vandercammen, E. 1959, “Juan Antonio Villacañas: Conjugación Poética del Greco”, Le Journal des Poètes, Livres Espagnols, Bruselas, Nº2, Février.
  • Villacañas, Beatriz, 2003, La Poesía de Juan Antonio Villacañas: Argumento de una Biografía -Obra Poética 1960–1984-), Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha, Consejería de Educación y Cultura. Toledo.

Radijo programos, skirtos Chuanui Antonijui Viljakanjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1953: „Brisas Íntimas, por Juan Antonio Villacañas“, Índice de Libros y Revistas, Guion: Valentín Gutiérrez de Miguel, Radio Madrid, Cadena Ser, 16 Julio.
  • 1956: „De Libro en Libro“, Radio Nacional de España, 23 Julio. Sección a cargo de Ignacio Catalán.
  • 1959: „Un Poeta de Altura Excepcional: Juan Antonio Villacañas“, por Manuel Ostos Gabella, Radio Manises, 6 Marzo.
  • 1960: „El Poeta y Sus Libros: Juan Antonio Villacañas“, Entrevista a cargo de Felisa Sanz, Radio España, 23 Julio.
  • 1960: „Marcha Destriunfal, de Juan Antonio Villacañas“, Aldebarán, Sala de Lectura, León, 16 Marzo.
  • 1962: „Los Vagos Pensamientos. Juan Antonio Villacañas“, La Palabra en el Tiempo, Radio Nacional de España, 1 Julio.
  • 1965: „Juan Antonio Villacañas. La Llama entre los Cerezos“, Programa: Crítica de Libros, Guion: Basilio Gassent, Radio Madrid, Cadena Ser, 4 Diciembre.
  • 1968: „Juan Antonio Villacañas: Los Sapos“, Programa: Crítica de Libros. Guion: Basilio Gassent, Radio Madrid, Cadena Ser, 26 Febrero.
  • 1969: „Geografía Poética de España. Poemas de Juan Antonio Villacañas“, Radio Nacional de España, División de Programas Educativos, 31 Julio.
  • 1972: „Antologías de Viva Voz: Juan Antonio Villacañas“, por Acacia Uceta, Radio Nacional de España, III Programa, 28 Abril.
  • 1972: „Juan Antonio Villacañas. Las Humanas Heridas de las Piedras“, Programa: Crítica de Libros. Guion: Basilio Gassent, 13 Enero.
  • 1982: „El Dante, en Toledo, de Juan Antonio Villacañas“, por Enrique Domínguez Millán, Revista de Libros, Radio Nacional de España, Radio 3, Semana del 22-28 Marzo.
  • 1985: „Entrevista a Juan Antonio Villacañas“, por José Hierro, Aula Poética, Radio Nacional de España, 24 Marzo.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]