Jovarynė
55°06′18″š. pl. 21°50′49″r. ilg. / 55.1050°š. pl. 21.8469°r. ilg.
| Jovarynės dvaras | |
|---|---|
| Vieta | Jovarynė (Pagėgių savivaldybės Pagėgių seniūnijoje) |
| Įkurtas | 1594 m. |
| Bajorų giminės | Henrichas Karlas fon Marvicas, Reimeriai, Habedankai, Hansas Karlas fon Grumbovken |
| Pastatų būklė | Išnykę |
Jovarynė (vok. Milchbude = liet. Pienbūdė) – išnykęs dvaras dabartinėje Pagėgių savivaldybės Pagėgių seniūnijoje. Žinomas pienininkystės centras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Buvo išsistatęs dešiniajame Nemuno krante, apie tris kilometrus į šiaurės vakarus nuo geležinkelio tilto Panemunėje. Valdos tęsėsi į šiaurę nuo Nemuno, beveik iki pat Gegės upės. Dvarvietė buvo prie salos Nemune, XIX a. šios upės prataka buvo užtverta iš medžio šakų supintomis pertvaromis ir pamažu užako (dabar šią vietą žymi keletas senvagės ežerėlių). Spėjama, kad ties rytine salos dalimi buvo įsikūrusi karčiama – prie jos sustodavo Nemunu plaukę laiveliai. Arčiau kranto stovėjo keletas ūkinių pastatų, o šiauriau panemunio kelio buvo kalvė, gyvenamieji namai. Dvaras administraciškai priklausė Baltgardžio valsčiui, tikintys gyventojai – Tilžės katalikų ir evangelikų parapijoms.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dokumentuose pirmąkart paminėtas 1594 m., nuo 1714 m. riteriškąjį dvarą valdė pulkininkas Henrichas Karlas fon Marvicas (vok. Heinrich Carl von Marwitz). 1723 m. Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas I šiam pulkininkui perdavė Šilininkų dvarą su Jovarynės palivarku, kartu suteikdamas leidimus kirsti malkas karališkuose miškuose, prekiauti Jovarynės karčiamoje ir kt. teises. XVIII a. pab. dvarą valdė Reimeriai, po to Habedankai. 1885 m. jame gyveno 86 žm., o 1905 m. – 77 žm. XIX a. buvo pastatyta arklidė, karvidė, kiaulių tvartas ir daržinė.
1845 m. žinoma pienininkė Vestfal sūrinę iš Tilžės perkėlė į Jovarynės dvarą ir pradėjo vėliau pagarsėjusio Tilžės sūrio gamybą.[1][2][3][4][5] 1923 m. Jovarynė, kartu su visu Klaipėdos kraštu įėjo į Lietuvos Respublikos sudėtį, o 1939 m. buvo prijungta prie nacistinės Vokietijos. Paskutinis dvarą iki 1944 m. valdė Hansas Karlas fon Grumbovken (vok. Hans Karl von Grumbowken). Lietuvos TSR laikais vietovė įėjo į Šilutės rajoną, priklausė Stoniškių apylinkei.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Erica Loens. So wurde der Käse erfunden und von anderen übernommen // 21. Tilsiter Rundbrief
- ↑ Ein milchwirtschaftlich historisches Haus in Tilsit, Deutsche Straße Nr. 38; (Erste Herstellung von Tlsiter Käse nach festen Regeln durch Frau Westphal im Jahr 1840) // aus der Molkerei-Zeitung, Hildesheim 52. Jg. (1938) 64/65, S. 1872
- ↑ Ein milchwirtschaftlich historisches Haus in Tilsit, Deutsche Straße Nr. 38; (Erste Herstellung von Tlsiter Käse nach festen Regeln durch Frau Westphal im Jahr 1840) // aus der Molkerei-Zeitung, Hildesheim 52. Jg. (1938) 64/65, S. 1872
- ↑ Schützler, Kurt. Kurze Geschichte der Ostpreußischen Käserei und des Tilsiter Käses' - Hildesheim: Molkereizeitungs-Druckerei, 1933; S. 28
- ↑ Тильзитский сыр // www.eastprussia.ru