Jordan Belfort

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Jordanas Rossas Belfortas (/ˈbɛlfɔːrt/; g. 1962 m. liepos 9 d.) - amerikiečių rašytojas, motyvacinių seminarų pranešėjas ir buvęs finansų makleris. 1999 m. Jis buvo pripažintas kaltu dėl manipuliavimo vertybinių popierių rinka, ir sukčiavimų mažavertėmis akcijomis. Belfortas sutiko duoti parodymus prieš daugybę savo partnerių, kurie dalyvavo jo sukčiavimo schemoje, todėl laisvės atėmimo bausmė Belfortui buvo sutrumpinta iki 22 mėnesių.[1] 2007 m. jis išleido savo memuarus „The Wolf of Wall Street“, pagal kuriuos 2013 m. buvo sukurtas filmas tuo pačiu pavadinimu.

Ankstyvas gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belfortas gimė 1962 m. žydų šeimoje Niujorke, Bronkso rajone.[2] Augo Baiside, Kvinse.[3] Belfortas ir jo artimas vaikystės draugas Elliotas Loewensternas užsidirbo pirmuosius 20 000 USD pardavinėdami ledus žmonėms vietiniame paplūdimyje. Belfortas baigė Amerikos universiteto biologijos studijas.[4] Įstojęs į Merilendo odontologijos mokyklą, Belfortas planavo išleisti pirmuosius uždirbtus pinigus odontologijos mokslams apmokėti, tačiau juos metė po to, kai mokyklos dekanas pirmąją dieną jam pasakė: "Odontologijos aukso amžius baigėsi. Jei esate čia vien dėl to, kad norite užsidirbti daug pinigų, esate netinkamoje vietoje... “[5]

Akcijų prekybos karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvosios įmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belfortas ėmėsi mėsos ir jūros gėrybių prekybos – dirbo komivojažieriumi Long Ailande, Niujorke.[6] Interviu ir savo memuaruose jis tvirtina, kad šis verslas nuo pat pradžių buvo labai sėkmingas; po to išplėtęs mėsos pardavimo verslą ir įdarbinęs kelis darbuotojus, jis per savaitę vidutiniškai parduodavo apie 2300 kilogramų jautienos ir žuvies.[7] Galiausiai verslas bankrutavo. Pasak jo memuarų ir interviu, šeimos draugas vėliau jam padėjo susirasti finansų maklerio stažuotojo darbą L. F. Rothschildo įmonėje. Belfortas teigia, jog jį atleido po to, kai ši įmonė patyrė finansinių sunkumų po 1987 m. „Juodojo pirmadienio“ akcijų rinkos žlugimo.

Stratton Oakmont[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belfortas įkūrė „Stratton Oakmont“ kaip „Stratton Securities“ franšizę.[8] „Stratton Oakmont“ veikė kaip skambučių centras, kuriame telefonu buvo parduodami abejotino pelningumo investiciniai produktai. Įmonė prekiavo mažavertėmis akcijomis ir naudodama "pump and dump" metodą apgaudinėdavo investuotojus.[9] Dirbant „Stratton“, Belforto gyvenimo būdas pasikeitė iš esmės. Didžiąją dalį jo laisvalaikio sudarė prašmatnūs vakarėliai ir intensyvus narkotikų, tokių kaip metakvalonas[10], vartojimas. Vienu metu „Stratton Oakmont" buvo įdarbinę daugiau nei 1000 finansų maklerių ir pardavė akcijų, kurių bendra vertė viršijo 1 milijardą JAV dolerių. Šią blogai pagarsėjusią kompaniją beveik visą jos gyvavimo istoriją, stebėjo teisėsauga ir tai įkvėpė kūrėjus sukurti filmą „Boiler Room (2000)“, bei 2013 m. biografinį filmą „The Wolf of Wall Street“.

Nuo 1989 m. „Stratton Oakmont" beveik nuolat stebėjo Nacionalinė vertybinių popierių prekiautojų asociacija (dabar Finansų įmonių reguliavimo institucija). Galiausiai, 1996 m. guodžio mėn., NASD uždarė „Stratton Oakmont". Po šio įvykio 1999 m. Belfortas buvo apkaltintas sukčiavimu vertybiniais popieriais ir pinigų plovimu.[11]

Belfortas atliko 22 mėnesių bausmę Taftos pataisos įstaigoje Tafte, Kalifornijoje, mainais už susitarimą su Federalinių tyrimų biuru dėl kaltės pripažinimo, kad dėl jo valdomos „pump-and-dump“ schemos, investuotojai patyrė maždaug 200 milijonų dolerių nuostolių.[12] Belfortui buvo liepta grąžinti 110,4 mln. USD, kuriuos jis išviliojo iš akcijų pirkėjų. Belfortas pataisos namuose dalinosi viena kalėjimo kamera su Tommy Chongu, kuris ir paskatino jį įamžinti savo kaip finansų maklerio išgyvenimus knygoje. Išėję iš kalėjimo, jie liko draugais ir, pasak Belforto, būtent Chongo dėka jis pradėjo naują, kaip motyvacinio pranešėjo ir rašytojo, karjerą. Motyvacinėje kalboje, kurią jis pristatė Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, 2014 m. gegužės 19 d., Belfortas teigė:

Aš pasidariau godus. ... godumas nėra gerai. Ambicijos yra gerai, aistra yra gera. Aistra klesti.

Mano tikslas yra duoti daugiau nei gaunu, tai yra tvari sėkmės forma. ... Devyniasdešimt penki procentai verslo buvo teisėti. ...

Visa tai buvo tarpininkavimo įmonės problemos. Viskas buvo teisėta, nieko bendro su akcijų likvidavimu.

Tačiau byloje dalyvaujantys federaliniai prokurorai ir pareigūnai teigė: „Stratton Oakmont" nebuvo nei tikra, nei perkeltine prasme tikroji „Volstrito įmonė“.[13]

Restitucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2003 m. paskelbus bausmę Belfortui, teismo sprendimu jam buvo liepta sumokėti 110,4 mln. USD nukentėjusiems, tačiau vyriausybė teigia, jog jis vis dar skolingas apie 97 mln. USD. Teismo dokumentai byloja, kad Belfortas savo aukoms sumokėjo 700 000 USD per 2007-2009 metus, tačiau 2010 metais – nieko. Susitarimas dėl restitucijos įpareigojo Belfortą skirti 50 % visų savo pajamų žalai nukentėjusiesiems atlyginti. Prokurorai sako, kad Belfortas uždirbo mažiausiai 9 mln. USD iš seminarų 2013–2015 m. laikotarpiu, bet visą šį uždarbį pasiliko sau.

Prokurorai taip pat buvo perdavę pareiškimą „Wall Street Journal“, kad Belfortas pabėgo į Australiją, norėdamas nuslėpti savo turtą nuo nukentėjusiųjų bei išvengti mokesčių. Vėliau prokurorai jį atsiėmė ir paprašė „Wall Street Journal“ atspausdinti oficialų atsiprašymą. Savo tinklalapyje ir kitur Belfortas tvirtina, kad jis ketino reikalauti, jog „100 % honorarų“ iš jo knygų ir filmo „The Wolf of Wall Street“ būtų perduota nukentėjusiesiems. Bet 2014 m. birželio mėn. JAV prokurorų atstovas teigė, kad Belforto tvirtinimas yra „faktiškai neteisingas“, nes, pasak jų, Belfortas gavęs pinigus iš pradinio kino teisių pardavimo, tik dalį skyrė nukentėjusiųjų turtui atlyginti. „BusinessWeek“ pranešė, kad Belfortas restitucijai skyrė tik 21 000 USD iš maždaug 1,2 mln. USD, sumokėtų jam už filmą prieš jo išleidimą. Belfortas teigė, kad jis pasiūlė 100 % savo knygos sandorio pinigų skirti nuostolių padengimui, tačiau vyriausybė šio pasiūlymo atsisakė.

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belfortas parašė dvi memuarų knygas „The Wolf of Wall Street“ ir „Catching the Wolf of Wall Street“, kurie buvo publikuoti maždaug 40 šalių ir išversti į 18 kalbų. 2013 m. buvo sukurtas, jo knygomis paremtas filmas, kuriame vaidina Jonah Hill, Margot Robbie ir Leonardo DiCaprio, kuris įkūnija Belfortą; filmo scenarijų parašė Terence'as Winteris, o filmą režisavo Martinas Scorsese'as. Pirmąją knygą Belfortas parašė per kelias dienas po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo. Iš „Random House“ jis gavo 500 000 USD avansą, o prieš knygos išleidimą prasidėjo kainos siūlymų dėl filmavimo teisių karas. Belfortą patraukęs baudžiamojon atsakomybėn buvęs JAV advokato padėjėjas teigė, jog, jo manymu, kai kurios Belforto knygos detalės galėjo būti „išgalvotos“.

Motyvacinės kalbos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belfortas skaito motyvacines kalbas. Jis keliavo po Australiją su tiesioginių seminarų turu, pavadinimu „The Truth Behind His Success“. Per 60 minučių trukusį interviu apie savo naująją karjerą Belfortas kalbėdamas teigė, jog „labiausiai apgailestauja dėl to, kad prarado žmonių pinigus“. Belfortas taip pat veda pardavimo seminarus pavadinimu „Jordan Belfort's Straight Line Sales Psychology". Iš pradžių Belfortas daugiausiai dėmesio savo seminaruose skyrė motyvacijai ir moralės normoms, tačiau vėliau dėmesį sutelkė pardavimo įgūdžiams ir verslumui ugdyti.

2014 m. dėl vedamų seminarų Belfortas praleisdavo vidutiniškai kiekvieno mėnesio tris savaites keliaudamas. Jo vedami seminarai yra susiję su verslo etika ir patarimais, kaip nekartoti klaidų, kurias jis padarė XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Visgi svarbiausia seminarų tema yra Belforto vadinama „Straight Line System“, pardavimo patarimų sistema. Kai kurie apžvalgininkai neigiamai reaguoja į jo seminarų turinį, ypač į Belforto pasakojimus apie XX a. dešimtąjį dešimtmetį.

Asmeninis gyvenimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai Belfortas valdė „Stratton Oakmont" verslą, jis su savo pirmąja žmona Denise Lombardo jau buvo išsiskyręs. Vėliau jis vedė britų kilmės modelį Nadine Caridi, su kuria susipažino vakarėlyje. Jie susilaukė dviejų vaikų. Belfortas ir Caridi galiausiai išsiskyrė po pareiškimų, kad ji patyrė smurtą šeimoje, dėl Belforto priklausomybės narkotikams ir neištikimybės. Jie išsiskyrė 2005 m.

Belfortas buvo paskutinis prabangios jachtos „Nadine“, kuri iš pradžių buvo pastatyta „Coco Chanel“ 1961 m., savininkas. 1996 m. birželio mėn. jachta nuskendo prie rytinės Sardinijos pakrantės, o Italijos karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų padalinio narai išgelbėjo visus laive buvusius asmenis. Belfortas teigė, jog jis reikalavo plaukti dideliame vėjyje, nepaisydamas savo kapitono patarimų. Laivas nuskendo, kai bangos sudaužė priekinio denio liuką.

Nuo 2015 m. Belfortas susižadėjo su savo ilgamete mergina Anne Koppe.

Belfortas taip pat yra aistringas tenisininkas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://archive.is/20121215213354/http://www.theaustralian.com.au/business/small-business/wolf-of-wall-street-back-on-the-prowl-jordan-belfort/story-e6frg9hf-1225776869682
  2. http://nymag.com/news/features/jordan-belfort-2013-12/index1.html
  3. https://www.businessinsider.com/revisiting-jordan-belfort-the-wolf-of-wall-street-2010-3?op=1
  4. https://www.vulture.com/2013/12/jordan-belfort-real-wolf-of-wall-street.html
  5. https://www.independent.co.uk/news/people/profiles/jordan-belfort-the-real-wolf-of-wall-street-9018925.html
  6. https://www.forbes.com/sites/briansolomon/2013/12/28/meet-the-real-wolf-of-wall-street-in-forbes-original-takedown-of-jordan-belfort/#42c379ee5e06
  7. https://www.forbes.com/sites/briansolomon/2013/12/28/meet-the-real-wolf-of-wall-street-in-forbes-original-takedown-of-jordan-belfort/#42c379ee5e06
  8. https://slate.com/culture/2013/12/wolf-of-wall-street-true-story-jordan-belfort-and-other-real-people-in-dicaprio-scorsese-movie.html
  9. https://web.archive.org/web/20140217034106/http://www.foxbusiness.com/2013/03/12/wolf-wall-street-gets-1m-pay-day-for-movie-rights/
  10. https://www.cnbc.com/id/21114268
  11. https://www.nytimes.com/1999/04/18/nyregion/beaches-billy-joel-oddly-swindles-island-has-become-home-stock-scams-but.html
  12. https://web.archive.org/web/20140722090559/http://www.bdlive.co.za/businesstimes/2014/07/13/the-pump-and-dump-schemes-behind-the-wolf-of-wall-street
  13. https://www.bloomberg.com/news/articles/2014-05-19/wolf-of-wall-street-belfort-sees-pay-top-100-million-this-year