Jonas Navickas
Jonas Navickas MIC (1895 m. sausio 2 d. Virbalyje, Vilkaviškio apskritis, Rusijos imperija – 1941 m. rugsėjo 2 d. Vusteryje, JAV) – Romos katalikų kunigas ir marijonų vienuolis JAV, lietuvių literatas ir vertėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lankė pradinę mokyklą Seinuose, o nuo 1909 m. – Vilkaviškyje. 1911–1911 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, vėliau emigravo į JAV.
Stojo mokytis Niujorko vyskupijos kolegijoje, po to – Baltimorės kunigų seminarijoje. Nuo 1919 m. studijavo Fribūro universitete, priklausė studentų draugijai „Lithuania“. 1922 m. studijas baigė daktaro laipsniu. Įšventintas kunigu, pirmąsias Šv.Mišias aukojo Virbalio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Vėliau dirbo misionieriaus darbą JAV, 1926 m. paskirtas Konektikuto valstijoje naujai įkurtos Marianapolio marijonų kolegijos rektoriumi. Kolegijos parke įrengė menišką lietuviško stiliaus Kryžiaus kelią. Nuo 1939 m. JAV marijonų provincijolas.
Aktyviai bendradarbiavo amerikiečių ir lietuvių spaudoje, rašė į „Šaltinėlį“, „Draugą“, „Ateitį“, „Šaltinį“, „Lietuvą“, „Viltį“, „Moksleivį“, „Darbininką“, „Tautos rytojų“, „Pažangą“, „Studentų žodį“, „Draugiją“, „Tiesos kelią“ ir kt. Naudojo slapyvardžius Pleikys, J. Vienuolis, J. Piktupelis. Išvertė J. Berthier „Mūsų tikėjimas“ (1919 m.), „Šv. Novena“ (1932 m.), A. Coughland „Pranašystė“ (1937 m.), „Du vainikai“ (1938 m.), K. K. Romanov „Žydų karalius“ (1938 m.), „Byla kunigo su saliūninku arba išloštas doleris“ (1938 m.).
Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kun. Jono Navicko kapas Tomsone yra vienas didžiausių Amerikos lietuvių kapų–memorialų.