Jonas Malala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Jonas Malala (Ἰωάννης Μαλάλας; 491578 m.) – Bizantijos kronikininkas, kilęs iš Antiochijos. Vardažodis Malalas greičiausiai kilęs iš sirų kalbos ir reiškia „oratorius“.

Jonas Malala gimė ir mokėsi Antiochijoje, ten dirbo teisėju, tačiau greičiausiai dėl 540 m. persų antpuolio pasitraukė į Konstantinopolį. Taip pat buvojo Salonikuose, Panėjuje.

Malalo kronika[taisyti | redaguoti kodą]

Kronikininką išgarsino jo veikalas „Chronografija“ (Χρονογραφία) – 18 tomų istorinių, religinių, mitologinių žinių rinkinys. Pirmieji ir paskutiniai tomai neišliko. Apima pasaulio istoriją nuo Senovės Egipto mitų iki 563 m. Justiniano sūnėno Marsijano žygio į Šiaurės Afriką. Jonas Malala plačiai aprašė antikinius mitus, senovės istoriją, ją lygino su Biblijos aprašymais.

„Chronografija“ buvo pagrindinis veikalas, kuriuo rėmėsi vėlesni Bizantijos istorikai, o 927 m. Grigorijaus atliktu vertimu į bažnytinę slavų kalbą – slavų metraštininkai. Išliko vienintelis Malalo kronikos graikiško teksto Oksfordo nuorašas, kurį 1831 m. Bonoje paskelbė L. Dindorfas. Yra išlikę du kronikos XV a. kronikos bažnytinės slavų kalbos nuorašai. Vienas jų – Archyvinis chronografas saugomas Maskvos Centriniame senųjų aktų archyve, kitas – Vilniaus chronografas – saugomas Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne.[1]

1261 m. Malalos kronikos slaviškoje redakcijoje rastas baltų mitologijai ir religijai labai svarbus intarpas, vadinamas Sovijaus mitu[2]. Senovės rusai lietuvius ir kitas baltų tautas, kurios laikėsi mirusiųjų deginimo papročio, pagal Sovijaus vardą vadinę „Sovica“. Kronikoje kalbama apie lietuvių mirusiųjų deginimo paprotį, išvardyti lietuvių dievai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Rimantas Jasas. Malalo kronika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 131 psl.
  2. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 263–264 psl.