Jonas Jurkūnas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Jonas Jurkūnas
Gimė 1978 m. birželio 26 d. (43 metai)
Vilnius
Veikla kompozitorius, pedagogas, profesorius
Sritis muzika, teatras, kinas
Alma mater 2007 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Jonas Jurkūnas (g. 1978 m. birželio 26 d., Vilniuje) – lietuvių šiuolaikinės profesionaliosios muzikos kompozitorius. Jo muzikos stilius, kurio šaknys slypi džiazo estetikoje, išnaudoja labai skirtingus muzikinės kūrybos sluoksnius – nuo akademinės iki pop ir atsitiktinės muzikos. J. Jurkūno kūrybą sudaro kameriniai ir orkestriniai kūriniai, taip pat elektroninė muzika, daugialypės terpės ir tarpdisciplininiai projektai. J. Jurkūno pedagoginės veiklos sritis yra klasikinė ir džiazo orkestruotė, akustinės ir elektroninės muzikos kompozicija.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas Jurkūnas muzikos studijas pradėjo 1993 m. nuo džiazo gitaros ir improvizacijos pamokų pas Stasį Daugirdą. 19962001 m. džiazo gitaros studijas tęsė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, estrados skyriuje. 20012007 m. studijavo kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vytauto Barkausko klasėje, magistro studijas tęsė pas Rimantą Janeliauską. 20022003 m. elektroakustinės ir instrumentinės kompozicijos studijas gilino Liono (Prancūzija) nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje pas Denisą Lorrainą ir Robertą Pascalį. Jonas Jurkūnas dalyvavo įvairiuose kompozitorių meistriškumo kursuose, kuriuose dėstė Louisas Andriessenas, Meredith Monk, „Bang on a Can“ kūrėjų grupė. [2]

2017 m. J. Jurkūnas užbaigė doktorantūros studijas Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje. Meninio tyrimo sritis – akusmatiškumas. Vadovai prof. dr. R. Kabelis, lekt. dr. M. Vilums.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jono Jurkūno sukurta muzika skambėjo Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Lietuvos akademinių bei džiazo festivalių scenose: „Gaida“, „Jauna muzika“, „Permainų muzika“, „Iš arti“, „Kaunas Jazz“, „Birštonas Jazz“ ir kt. Nuo 2008 m. – elektroninės muzikos atlikėjų kolektyvo „Diissc Orchestra“ narys. Tais pačiais metais išleistas debiutinis šios grupės albumas „D.O.“. Šis albumas – tai bendras penkių kompozitorių darbas, tarp kurių – ir Jono Jurkūno kūrinys „Call Estella“, pelnęs Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimą už geriausią elektroakustinės muzikos kūrinį. 2017 m. kartu su Martynu Bialobžeskiu ir Andriumi Šiuriu susibūrė į grupę „Elektroninės muzikos trio“.

Akademiniai kūriniai:

  • „Robotai ir žiedlapiai“ – koncertas fortepijonui ir orkestrui 2017 m.;
  • „100 pavasarių“ – kameriniam trio;
  • “An Wasserflüssen Babylon” – vargonams solo;
  • “One on One” – balsui, dviem ukulelėms, klavesinui ir medžio šakai;
  • “Pli rapide” – sopranui, smuikui, dviem analoginiams sintezatoriams, ir kalbos sintezatoriui;
  • “Karališkoji procesija” – smuikui, fortepijonui ir juostai;
  • “12 fikcijų. Pagal J. L. Borges'ą” – akordeonui, kontrabosui ir DIISSC orkestrui;
  • “Be pavadinimo” – styginiam kvartetui ir juostai;
  • “I AM” (kartu su M. Bialobžeskiu) – kameriniam ansambliui ir juostai;
  • “My Prediction” – kameriniam ansambliui;
  • “Kolekcija. Šešiolika ant priekalo” – simfoniniam orkestrui;
  • “welcome/farewell” – kameriniam ansambliui;
  • “Stella Hermetica” (kartu su M. Bialobžeskiu) – sinfonietei, balsams ir elektronikai;
  • „Evidence“, “Evidence #2” – mechaniniam fortepijonui;
  • “Divertimento” – styginių orkestrui;
  • “The Dancer” – fortepijonui ir elektronikai;
  • “Greetingsto Glass” – “Volharding” pučiamųjų orkestrui;
  • “Homeopathie” – fortepijonui, trimitui ir tubai;
  • “Ašara”, “Nebijau” – balsams;
  • “Ascending Nr.2” – elektronikai;
  • “Resonances” – fortepijonui;
  • opera „Mažvydas“ pagal Justino Marcinkevičiaus dramą, rež. Kęstutis Jakštas, 2020 m.

Muzikiniai takeliai filmams:

  • „Pilis“, pilno metro, rež. L. Lužytė, 2019 m.;
  • „Oleg“, pilno metro, rež. Juris Kursietis, 2019 m.;
  • „Kaubojus“, trumpo metro, rež. R. Kavaliauskas, 2019 m.;
  • „Ir visi jų vyrai“, pilno metro, rež. D. Ulvydas, 2019 m.;
  • „Mokytojas. Adolfas Ramanauskas-Vanagas“, dok., rež. A. Kinderis, 2019 m.;
  • „Kai perplauksi upę“, trumpo metro, rež. K. Matvejevaitė, 2018 m.;
  • „Išeiti iš namų“, papild. muzika, dok., rež. Miglė Satkauskaitė, 2018 m.;
  • „Emilija iš Laisvės alėjos“, pilno metro, rež. D. Ulvydas, 2017 m.;
  • „Amžinai kartu“, pilno metro, rež. L. Lužytė, 2017 m.;
  • „Masterplan“ (Generalinis planas – liet.), full documentary, rež. J. Pakalninš, 2016 m.;
  • „Tevanik“, pilno metro, rež. J. Avetisian, 2014 m.;
  • „Anglų karalienė pagrobė mano tėvus“, trumpo metro vaidybinis, rež. E. Jankauskas, 2014 m.;
  • „Laikinai“, trumpo metro vaidybinis, rež. J. Samulionytė, 2011 m.;
  • „Zuikio kopūstai“, trumpo metro animacinis, rež. V. Berežok, 2011 m.;
  • „Po“, trumpo metro animacinis, rež. R. Bartkutė, 2010 m.;
  • „14:56“, trumpo metro vaidybinis, rež. J. Tertelis, 2010 m.;
  • „Brolis Bebe“, trumpo metro animacinis, rež. R. Jonikaitė, 2009 m.;
  • „Luce“, trumpo metro animacinis, rež. R. Jonikaitė, 2009 m.;
  • „Brėkštant“, pilno metro, rež. M. Kunigėnas, 2008 m.;
  • „Plius vienas“, pilno metro, rež. O. Bychkova, 2008 m.;
  • „Ispanų kalba suaugusiems“, pilno metro dok., rež. T. Tamošaitis, 2007 m.;
  • „Uodega“, trumpo metro animacinis, rež. R. Jonikaitė, 2007 m.;
  • „Mano tėvas“, trumpo metro vaidybinis, rež. M. Ivaškevičius, 2007 m.;
  • „Varnų ežeras“, pilno metro, rež. I. Kurklietytė, 2007 m.;
  • „Nuodėmės užkalbėjimas“, pilno metro, papild. muzika, rež. A. Puipa, 2007 m.;
  • „Krautuvėlė“, trumpo metro vaidybinis, rež. A. Gluskinas, 2006 m.;
  • „Tėvai ir vaikai“, trumpo metro vaidybinis, rež. A. Gluskinas, 2006 m.;
  • „Another day“, trumpo metro vaidybinis, rež. M. Sabockytė, 2005 m.;
  • „Bilietas į Bahamus“, trumpo metro vaidybinis, rež. M. Jablonskytė, 2005 m.;
  • „Patarimai jaunam artistui“ trumpo metro vaidybinis, rež. A. Gluskinas, 2005 m.

Muzika teatrui ir scenai:

  • “Pamario giesmės” – simfoniniam orkestrui, mišriam chorui, vaikų chorui, operos solistams ir džiazo grupei, 2017 m.;
  • „Iš šio miesto“ – Lietuvos kameriniam orkestrui ir folkloro atlikėjams;
  • „Tamsos žaidimas“ – muzika spektakliui, Valstybinis Jaunimo teatras, rež. D. Rabašauskas;
  • „Paprastos peprotybės epizodai“ – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. D. Rabašauskas, 2014 m.;
  • „4000 mylių“ – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys, 2014 m.;
  • „Dėl visko kaltas teatras” – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys, 2013 m.;
  • “Lunačarskio lunaparkas” – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. D. Rabašauskas, 2013 m.;
  • “Rezervatas” – muzika spektakliui, Kauno mažasis teatras, rež. A. Veverskis, 2013 m.;
  • “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės” – muzika spektakliui, Kauno mažasis teatras, rež. D. Rabašauskas, 2012 m.;
  • “Berniukai šoka breiką” – muzika spektakliui, Šiaulių dramos teatras, rež. A. Gluskinas, 2012 m.;
  • “Aršenikas ir seni nėriniai” – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys, 2011 m.;
  • “Šekspyro sonetai” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, rež. D. Kimantaitė, 2011 m.;
  • “Kas tas Grufas?” – muzika spektakliui, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, rež. A. Gluskinas, 2010 m.;
  • “Blusyno pasakojimai” – muzika spektakliui, Šiaulių dramos teatras, rež. A. Gluskinas, 2010 m.;
  • “Planeta” – muzika spektakliui, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, rež. A. Dainavičius, 2010 m.;
  • “Jausmų tektonika” – muzika spektakliui, Klaipėdos dramos teatras, rež. P. Gaidys, 2010 m.;
  • “Beatriče, bėk” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, rež. D. Kimantaitė, 2010 m.;
  • “Barbora Radvilaitė” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, rež. A Kinderis, 2009 m.;
  • “58 sapnai” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, rež. A. Kinderis, 2010 m.;
  • opera “I AM” – kompozicija Baltijos muzikos festivaliui “Gaida”, 2009 m.;
  • “Permainų medis” – muzika spektakliui, Lietuvos rusų dramos teatras, rež. A Gluskinas, 2009 m.;
  • “Trise valtimi” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, rež. D. Kimantaitė;
  • misterija “Zap. Keturi elementai. Oras” – kompozicija Vilniaus miesto šventei “Sostines Dienos”, 2006 m.;
  • “Vaikystės etiudai” – muzika spektakliui pagal Liudviko Aškenazio kūrinius, Keistuolių teatras, rež. A. Gluskinas;
  • “Aidas ir Aida” – muzika spektakliui, Vilniaus muzikinis teatras ir Keistuolių teatras, rež. A. Gluskinas, libretas – R. Danys;
  • “Istorija nuo debesies” – muzika spektakliui, Alytaus miesto teatras, scenar. Marius Ivaškevičius, rež. A. Minderis, 2008 m.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 20022006 m. – džiazo gitaros ir improvizacijos dėstytojas Vilniaus kolegijoje;
  • 20042006 m. – tarptautinio festivalio “Jaunimo kamerinės muzikos dienos Druskininkuose” organizatorius;
  • 20042010 m. – kompozitorius ir garso prodiuseris UAB “Creator”, Vilnius;
  • nuo 2010 m. – laisvas menininkas, kompozitorius;
  • nuo 2015 m. – LMTA kompozicijos katedros dėstytojas, lektorius;
  • nuo 2016 m. – KTU audiovizualinių menų katedros dėstytojas, docentas.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jonas Jurkūnas. Apie ką visa tai? Žiūrėjau pro langą. What is this all about? I Was Looking Through the Window. Natos balsui ir fortepijonui. Leidėjas: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2019 m., 22 p. ISBN: 9790706210902

Mokslo straipsniai:

  • J. Jurkunas. „Systematic Grouping of Detection Tools for Properties of acousmaticity: Binary Tension between sonority and Pulse“. Muzikos komponavimo principai: sonorizmas /Principles of Music Composing: Sonorism, XIV, LMTA, Vilnius, p. 113–117. ISSN 2351-5155;
  • J. Jurkunas. „Systematic Grouping of Detection Tools for Properties of acousmaticity: Binary Tension between sonority and Pulse“. Proceedings of the 43rd International Computer Music Conference, Shanghai, p. 457–460. ISBN: 9780-9845274-6-5;
  • J. Jurkunas. „Apie akusmatiškumo magiją“ Kultūros barai, Nr. 6, p. 22-27; Nr. 7/8, 2014, p. 40-46;

Pranešimai ir plenarinės paskaitos mokslinėse konferencijose:

  • J. Jurkunas. “W. A. Mozart K 475 Fantasia c-moll: in search for a perfect performance”, 3rd European Platform for Artistic Research in Music (EPARM) April 1820th, 2013 Conservatoire National Supérieur de Musique et Danse de Lyon, 2013-04-19;
  • J. Jurkunas. „Apie akusmatiškumą“, Druskomanija, konferencija-jubliencija; XXI amžiaus pasaulio ir lietuviška muzika, sanatorija „Draugystė", Raudonoji salė, Druskininkai;
  • J. Jurkunas. „Systematic Grouping of Detection Tools for Properties of acousmaticity: Binary Tension between sonority and Pulse“. Tarptautinė konferencija „Muzikos komponavimo principai“. Vilnius, Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2014-10-13;
  • J. Jurkunas. „Systematic Grouping of Detection Tools for Properties of acousmaticity: Binary Tension between sonority and Pulse“. ICMC International Computer Music Conference (Tarptautinė kompiuterinės muzikos konferencija), Šanchajus, Kinija, 2017-10–19.

Apdovanojimai ir Nominacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2008 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos apdovanojimas “Geriausias elektroakustinis kūrinys” – kaip DIISSC orkestro nariui, įkūrėjui ir bendraautoriui;
  • 2011 m. D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalis – apdovanojimas “Geriausias spektaklio muzikinis sprendimas” už spektaklį “Barbora Radvilaitė”;
  • Sidabrinė gervė 2011 – metų “Geriausias kompozitorius” už muziką animaciniam filmui „Zuikio kopūstai“ apdovanojimuose – nominacija;
  • Sidabrinė gervė 2014 – metų “Geriausio trumpo metro vaidybinio filmo” komandinis apdovanojimas už filmą „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“. Vaidmuo komandoje – filmo kompozitorius;
  • 2015 m. Tarptautinis jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkursas „Vox Juventutis“ – už kūrinį „Savadarbis gintaro vėrinys paverstas skaičiais (angliškais)“ – III vieta;
  • Sidabrinė gervė 2017 – metų “Geriausias kompozitoriaus darbas” už muziką kinofilmui „Emilija iš Laisvės alėjos“, rež. Donatas Ulvydas – nominacija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Asta Pakarklytė. Jonas Jurkūnas: artistry, soundcrafting, chasing inspiration and clarity. http://www.jurkunas.info/
  2. Kompozitorius J. Jurkūnas: visi garsai teatre turi įtakos. Akvilė Melkūnaitė, Diena, 2020.2.21. https://www.diena.lt/naujienos/klaipeda/menas-ir-pramogos/kompozitorius-j-jurkunas-visi-garsai-teatre-turi-itakos-953781

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]