Jonas Jakštas
| Jonas Jakštas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1931 m. vasario 8 d. Bikūnai, Antalieptės valsčius |
| Mirė | 2023 m. spalio 3 d. (92 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Karveliškių kapinėse[1] |
| Veikla | poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Jonas Jakštas (1931 m. vasario 8 d. Bikūnuose, Antalieptės valsčiuje – 2023 m. spalio 3 d. Vilniuje)[2][1] – Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1943 m. baigė Dubuliškių pradžios mokyklą, 1952 m. baigė Dusetų vidurinę mokyklą, 1959 m. – Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.
1954–1957 m. laikraščio „Tiesa“ korektorius, 1957–1964 m. – žurnalo „Švyturys“ literatūrinis darbuotojas. 1964–1972 m. – rašytojas profesionalas. 1972–1990 m. Lietuvos televizijos ir radijo Literatūros ir dramos redakcijos vyresnysis redaktorius, 1990–1993 m. – vyriausias redaktorius, nuo 1993 m. – vyresnysis redaktorius. [3] 1994 m. Lietuvos radijuje organizavo laidą „Po lyros ženklu“.
Periodinėje spaudoje paskelbė publicistinių straipsnių kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimais, dokumentine medžiaga grįstų grožinių novelių apie įvairių tautų rašytojus.
Nuo 1966 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo eilėraščiai išversti į moldavų, ukrainiečių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas. Sukūrė dainų tekstų, išvertė užsienio rašytojų poezijos ir prozos kūrinių, knygų vaikams.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Žalsvieji žirginiai: poezija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
- Balti vidudieniai: poezija. – Vilnius: Vaga, 1964.
- Metų laiptais: poezija. – Vilnius: Vaga, 1969.
- Prisiminimai be datų: poezija. – Vilnius: Vaga, 1974.
- Vakaro pavojus: poezija. – Vilnius: Vaga, 1980.
- Neužmirškit atsigrįžti: poezija. – Vilnius: Vaga, 1981.
- Amžina pradžia: poezija. – Vilnius: Vaga, 1982.
- Vien tik pėdsakas: poezija. – Vilnius: Vaga, 1984.
- Tarp mūzų ir mūsų: parodijos. – Vilnius: Vaga, 1985.
- Sprogimas: poema. – Vilnius: Vaga, 1988.
- Akimirkų kriokliai; Tarp audros ir giedros: poezijos rinkiniai. – Vilnius: Vaga, 1992.
- Septyni gyvenimai, septynios mirtys: poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.
- Nešk pavasarį ant rankų: eilėraščiai. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003.
- Paskolinkit man tris litus: humoristiniai, ironiški, satyriniai eilėraščiai, satyrinė poema, parodijos. – Vilnius: J. Jakštas, 2004.
- Kad nubustum gėle: meilės lyrika. – Kaunas: Ramduva, 2005.
- Vienintele tu mano: eilėraščiai apie motiną. – Vilnius: Arslonga, 2006.
- Dvasinių audrų minutės: dokumentinės novelės ir etiudai apie rašytojus. – Vilnius: Ars Longa, 2007.
- Judesiai, prisilietimai: lyrika. – Vilnius: Ars longa, 2007.
- Sugrįžimai: lyrika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010.
- Virš judančio vandens: poezijos rinktinė. – Vilnius: Versus aureus, 2011.
- Iš paukščio sapnų: lyrika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012.
- Tik vienas tu: lyrika. – Vilnius: Homo liber, 2013.
- Čia vienatvė žiemos: lyrika. – Vilnius: Homo liber, 2014.
- Ir mirksnis tęsiasi: lyrika. – Vilnius: Homo liber, 2015.
- Skersvėjai: lyrika. ‒ Vilnius: Homo liber, 2016.
- Vėjų žmonės: lyrika. – Vilnius: Homo liber, 2017.
- Meninio talento mįslė: kūrybos psichologija. – Vilnius: Homo liber, 2017.
- Ar girdite?: lyrika. – Vilnius: Homo liber, 2018.
- Būna taip nedažnai: lyrika, iliustr. Autorius Šarūnas Jakštas. – Vilnius: Homo liber, 2019.
- Užuominos: eilėraščiai. Vilnius: Homo liber, 2020.
- Dangorykštės: eilėraščiai. – Vilnius: Homo liber, 2021.
Vertimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- A. Barto. Baisus sapnas: dygūs eilėraščiai. – Vilnius: [s.n.], 1965.
- S. Holis. Mano kaltė. – 1969.
- J. Matiašovskis. Hodo debiutas. – 1971.
- A. Barto. Žiemos gėlės. – Vilnius: Vaga, 1974.
- I. A. Buninas. Vaikystė: eilėraščiai: ikimokykliniam ir jaunesniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vaga, 1979.
- S. Vurgunas. Rytų vartai (iš azerbaidžaniečių k.). – 1980.
- S. Eradijevas. Laiko vėjas (iš kirgizų k.). – 1988.
- D. Varandis. Svajotojas prie lango (iš estų k. kartu su J. Vaičiūnaite ir kt.). – 1976.
- D. Maksimovič. Nebėra daugiau laiko (iš serbų k. kartu su J. Vaičiūnaite). – 1983.[4]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1957 m., 1982 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ premija už tais metais spausdintus eilėraščius.
- 1981 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštas už nuopelnus ugdant lietuvių literatūrą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
- 1983 m. žurnalo „Švyturys“ premija už tais metais spausdintus eilėraščius.
- 1984 m. Poezijos pavasario laureatas.
- 1989 m. „Knygnešio“ diplomas.
- 1989 m. „Žydinčios vyšnios šakelės“ prizas už išleistos poemos „Sprogimas“ fragmentą „Ar tu dar alsuoji lietuviškas žodi?“
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 Dar viena netektis: amžinybėn išėjo rašytojas Jonas Jakštas. Delfi. 2023-10-04. Nuoroda tikrinta 2023-10-04.
- ↑ MELC. Jonas Jakštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-04-27. Nuoroda tikrinta 2023-10-05.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 180 psl.
- ↑ Jonas Jakštas. rasytojai.lt. Nuoroda tikrinta 2023-10-03.