Jonas Jakštas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Jakštas
Gimė: 1931 m. vasario 8 d. (86 metai)
Bikūnai, Zarasų apskritis
Veikla: poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas.
Alma mater: Vilniaus universitetas

Jonas Jakštas (g. 1931 m. vasario 8 d. Bikūnuose, Zarasų apskritis) – Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1943 m. baigė Dubiškių pradžios mokyklą, 1952 m. baigė Dusetų vidurinę mokyklą, 1959 m. – Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę.

19541957 m. laikraščio „Tiesa“ korektorius, 1957–1964 m. – žurnalo „Švyturys“ literatūrinis darbuotojas. 1964–1972 m. – rašytojas profesionalas. 1972–1990 m. Lietuvos televizijos ir radijo Literatūros ir dramos redakcijos vyresnysis redaktorius, 1990–1993 m. – vyriausias redaktorius, nuo 1993 m. – vyresnysis redaktorius. [1] 1994 m. Lietuvos radijuje organizavo laidą „Po lyros ženklu“.

Periodinėje spaudoje paskelbė publicistinių straipsnių kultūros ir visuomenės gyvenimo klausimais, dokumentine medžiaga grįstų grožinių novelių apie įvairių tautų rašytojus.

Nuo 1966 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Jo eilėraščiai išversti į moldavų, ukrainiečių, rusų, baltarusių, lenkų ir kitas kalbas. Sukūrė dainų tekstų, išvertė užsienio rašytojų poezijos ir prozos kūrinių, knygų vaikams.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Žalsvieji žirginiai: poezija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
  • Balti vidudieniai: poezija. – Vilnius: Vaga, 1964.
  • Metų laiptais: poezija. – Vilnius: Vaga, 1969.
  • Prisiminimai be datų: poezija. – Vilnius: Vaga, 1974.
  • Vakaro pavojus: poezija. – Vilnius: Vaga, 1980.
  • Neužmirškit atsigrįžti: poezija. – Vilnius: Vaga, 1981.
  • Amžina pradžia: poezija. – Vilnius: Vaga, 1982.
  • Vien tik pėdsakas: poezija. – Vilnius: Vaga, 1984.
  • Tarp mūzų ir mūsų: parodijos. – Vilnius: Vaga, 1985.
  • Sprogimas: poema. – Vilnius: Vaga, 1988.
  • Akimirkų kriokliai; Tarp audros ir giedros: poezijos rinkiniai. – Vilnius: Vaga, 1992.
  • Septyni gyvenimai, septynios mirtys: poezijos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 2003.
  • Nešk pavasarį ant rankų: eilėraščiai. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2003.
  • Paskolinkit man tris litus: humoristiniai, ironiški, satyriniai eilėraščiai, satyrinė poema, parodijos. – Vilnius: J. Jakštas, 2005.
  • Kad nubustum gėle: meilės lyrika. – Kaunas: Ramduva, 2005.
  • Judesiai, prisilietimai: lyrika. – Vilnius: Ars longa, 2007 [2]
Vertimai
  • S. Holis. Mano kaltė, 1969 m.
  • J. Matiašovskis. Hodo debiutas, 1971 m.
  • S. Vurgunas. Rytų vartai, 1980 m., iš azerbaidžaniečių k.
  • S. Eradijevas. Laiko vėjas, 1988 m., iš kirgizų k.
  • D. Varandis. Svajotojas prie lango, su J. Vaičiūnaite ir kt., 1976 m., iš estų k.
  • D. Maksimovič. Nebėra daugiau laiko, su J. Vaičiūnaite, 1983 m., iš serbų k.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1957 m., 1982 m. žurnalo „Jaunimo gretos“ premija už tais metais spausdintus eilėraščius.
  • 1981 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštas už nuopelnus ugdant lietuvių literatūrą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime.
  • 1983 m. žurnalo „Švyturys“ premija už tais metais spausdintus eilėraščius.
  • 1984 m.Poezijos pavasaris“ laureatas.
  • 1989 m. „Knygnešio“ diplomas.
  • 1989 m. „Žydinčios vyšnios šakelės“ prizas už išleistos poemos „Sprogimas“ fragmentą „Ar tu dar alsuoji lietuviškas žodi?“

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 180 psl.
  2. Jonas Jakštas. Rašytojai.lt

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]