Jonas Damelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jonas Kristupas Damelis
vok. Johann Christoff Dammel
Jonas Kristupas Damelis (autoportretas, 1817 m., paveikslas saugomas Varšuvos nacionaliniame muziejuje)
Gimė 1780 m.
Mintauja
Mirė 1840 m. rugpjūčio 30 d. (~60 metų)
Minskas, Rusijos imperija
Veikla Vilniaus universiteto dėstytojas, dailininkas, tapytojas.
Alma mater Vilniaus universitetas

Jonas Kristupas Damelis (vok. Johann Christoff Dammel, apie 1780 m. Mintauja – 1840 m. rugpjūčio 30 d. Minskas) – Vilniaus universiteto dėstytojas, dailininkas, tapytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

17991809 m. Vilniaus universitete studijavo dailiuosius menus pas Pranciškų Smuglevičių ir Joną Rustemą.[1] Dėstė piešimą Vilniaus gimnazijoje.

Iki 1820 m. dirbo Vilniaus universiteto Tapybos katedros adjunktu.[1]

Damelis priklausė masonų organizacijai. 1820 m. už pinigų padirbinėjimą buvo ištremtas į Sibirą. 1823 m. amnestuotas grįžo į Vilnių, apie 1825 m. apsigyveno Minske.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tapė daugiausia klasicizmo stiliaus portretus (profesorius Jozefas Frankas, 1811 m., A. Giunteris, apie 1812 m., F. N. Golanskis, apie 1812 m., vyskupas P. Rava, 1827 m.), istorines kompozicijas („Grįžtanti Napoleono armija Vilniaus Rotušės aikštėje“, 1814 m., „Tvardauskas rodo Žygimantui Augustui Barboros Radvilaitės šešėlį“), kai kuriuose paveiksluose yra romantizmo apraiškų („Autoportretas“, 1817 m.). Sukūrė religinių paveikslų („Kristus ir samarietė“, „Abraomo auka“), peizažų („Saulėlydis Tobolske“, 1821 m.). Nupiešė daug tikslių piešinių iš natūros.[1][2]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
  2. Aleksandras IndriulaitisJonas Damelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 440 psl.