Jonas Skruodys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Skruodys (1882 m. rugsėjo 6 d. Bryzgiuose (dab. Rokiškio rajonas) – 1935  m. kovo 9 d. Vilniuje) – katalikų kunigas, Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas ir dramaturgas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradinį išsilavinimą gavo Onuškyje. Vėliau mokėsi Mintaujos gimnazijoje, iš kurios 1896 m. buvo išmestas už atsisakymą rusiškai melstis. Studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje. Įšventintas kunigu, muo 1907 m. dirbo sielovados darbą tuometinės Vilniaus arkivyskupijos parapijose: Svieriuose, Ašmenoje, Ikaznėje, taip pat Šalčininkėliuose.

Studijavo Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, kur įgijo teologijos kandidato laipsnį. Pirmojo pasaulinio karo metais rūpinosi lietuvių tremtinių reikalais Kaukaze. 1918 m. grįžo į Vilnių, buvo paskirtas Kunigų seminarijos profesoriumi. Kartu mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje, buvo tarp Lietuvių Šv. Kazimiero draugijos steigėjų. Nuo 1924 m. dirbo Laikinajame Vilniaus lietuvių komitete, 19221925 m. buvo renkamas į Blaivybės draugijos valdybą. 1925–1932 m. mokytojavo Švenčionių lietuvių gimnazijoje. 1926 m. buvo išrinktas „Ryto“ draugijos Švenčionių skyriaus pirmininku. Išleido virš dvidešimt knygų: vadovėlių, grožinių kūrinių, atsiminimų ir tautosakos rinkinį.

Palaidotas Švenčionyse, kapavietė įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]