Jolanta Kvašytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Jolanta Kvašytė (g. 1956 m. gegužės 29 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė keramikė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 19821984 m. dirbo gamyklos „JiesiaKybartų ceche, 19851988 m. Paminklų restauravimo treste Vilniuje. 2003 m. dailininkė rezidentė Akrono universitete (JAV).

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuria daugiausia daugiafigūres temines kompozicijas („Kryžiaus kelias“ 1992 m., „Miestas“ 1995 m., „Betliejus“ 1996 m., „Europos laivas“ 1997 m.), smulkiąją skulptorius plastiką („Rudeniniai vabalai“ 1990 m., „Šv. Jono naktis“ 1991 m., „Meilės drambliai“ 1994 m., „Adomas ir Ieva“ 2004 m., „Sabos karalienė“ 2006 m.). Sukūrė kūrinių interjerams (iškaba „Stikliai“ 1993 m., „Zodiakas“, „Mechaninės lėlės“, abu 1994–1995 m., visi „Stiklių“ viešbutyje ir restorane), lauko keramikos („Piramidei“ skvere Panevėžyje, 1998 m.), servizų („Pagodos“ 1991 m.), vazų („Turkiškos maudynės“ 1999 m.). Pastaruoju metu sukūrė monumentalesnių, labiau apibendrintų skulptūrinių mozaikinių kompozicijų: „Ofelija“ (2000 m.), „Niujorko kodas“ (2004 m.), „Bučinys“ (2006 m.).

Kūriniuose naudojamas ir subtiliai derinamas molis, porcelianas, juodoji keramika, įvairios kitos medžiagos (biseris, akmenėliai, plunksnos). Laisvai interpretuoja religines ir pasaulietines temas, būdingi saviti raiškūs tipažai, ekspresija, siužetinis pasakojimas, ryškūs žaidimo, teatrališkumo, grotesko, ironijos, šaržavimo momentai, gausu metaforų, alegorijų. Kūriniai dekoratyvūs, sodrių spalvų, smulkiai ornamentuoti.

Nuo 1983 m. dalyvauja parodose, nuo 1985 m. – keramikos ir porceliano tarptautiniuose simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje (Latvija, Lenkija, Čekija, Didžioji Britanija, JAV ir kitur).[1]

Individualios parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilnius – 1990–1995 m., 1997 m., 1998 m., 2000 m., 2003 m., 2005 m., 2006 m.
  • Klaipėda – 1992 m.
  • Oslas – 1991 m., 1992 m.
  • Akronas – 2003 m.
  • Helsinkis – 2004 m.[2]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Baltijos šalių dailės ir amatų trienalės Taline Didysis prizas, 1991 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jūratė MeilūnienėJolanta Kvašytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 370 psl.
  2. Jolanta KVAŠYTĖ. Baroti galerija